Vokietijos Bonos mieste trečiadienį prasidėjo 25 metų lenkaitės Karolinos B., kaltinamos pagalba teroristinei grupuotei „Islamo valstybė“, teismas. Lenkijos ir Vokietijos pilietybę turinti mergina prieš keletą metų ištekėjo už Alžyro kilmės vokiečio Farido S., atsivertė į islamą ir tapo radikalios musulmonų sektos sekėja.
Spėjama, kad net keli šimtai Vokietijoje gyvenančių šios sektos sekėjų išvyko į karą Sirijoje ir Irake. Į „Islamo valstybės“ gretas įstojo ir Karolinos B. brolis.
Mergina kaltinama lėšų teroristams rinkimu ir teroristinės propagandos skleidimu. Karolinai B. gresia 10 metų kalėjimo.
Ir tai jau ne pirmas atvejis, kai lenkų kilmės asmenys įtariami ryšiais su teroristais. Prieš 8 metus Diuseldorfo miesto teismas 12 metų bausmę skyrė lenkų emigrantui Fritzui Gelowiczui, kuris susižavėjo radikaliais islamistiniais mokymais ir netgi planavo įvykdyti teroro aktą prieš JAV karinę bazę.
Prieš trejus metus Prancūzijos teismas 18 metų kalėti nuteisė į islamą atsivertusį lenkų emigrantą Christianą Ganczarskį.
Bet dar daugiau nerimo Lenkijai kelia šios šalies piliečiai, kurie vyksta kautis į Siriją ir Iraką.
Lenkijos Seimo Specialiųjų tarnybų komisijos narys, vidaus reikalų eksministras Marekas Biernackis atskleidė, kad Generalinė prokuratūra siekia teisti vieną lenką būtent už prisidėjimą prie teroristinės grupuotės.
Valdančiosios Piliečių platformos partijos narys kartu pridūrė, kad „Islamo valstybės“ gretose kovoja 6–8 lenkai, kuriems ateityje irgi greičiausiai bus iškeltos bylos. Prokuratūra esą svarsto galimybę bylas iškelti ir keliems lenkams, kurie atliko teroristų tarpininkų vaidmenį.
Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ duomenimis, dauguma minėtų įtariamųjų yra Lenkijoje politinį prieglobstį gavę arba siekę gauti čečėnai. Balstogės radijo teigimu, minėti čečėnai – dviejų užsieniečių registracijos centrų (URC), esančių Palenkės regione, gyventojai.
Pabėgėliai iš Čečėnijos Lenkijoje yra apgyvendinami URC, esančiuose Lomžos bei Balstogės miestų prieigose. Nuo Rusijos siekusioje atsiskirti Čečėnijoje per pastaruosius keliolika metų vyko du karai, kurių metu ir vėliau dalis čečėnų ėmė ieškoti politinio prieglobsčio ES šalyse.
Dauguma tokių pabėgėlių siekia vykti į Vakarų Europos valstybes, bet tie, kuriuos sulaiko Lenkijos pasieniečiai, apgyvendinami vietos URC. Dalis čečėnų pabėgėlių vėliau sprunka į kitas ES šalis, bet dalis įsikuria Lenkijoje.
Vis dėlto įtarimas krinta ne tik ant prieglobstį Lenkijoje gavusių čečėnų. Seimo Specialiųjų tarnybų komisijos narys Stanislawas Wziatekas žiniasklaidai pareiškė, kad dalis Sirijoje ir Irake teroristų gretose kovojančių tautiečių yra buvę Lenkijos kariuomenės kariai.
