Šį mėnesį suintensyvėjus mūšiams Rytų Ukrainoje, Maskvos palaikomi sukilėliai dabar kontroliuoja didesnę teritoriją negu buvo numatyta rugsėjį Minske pasirašytame paliaubų susitarime.
„Daugiau nebus jokių paliaubų ir rotacijų“, – sakė A.Zacharčenka per susitikimą su rytinio Donecko miesto aukštųjų mokyklų studentais, atsakydamas į klausimą, ar galima tikėtis paliaubų atnaujinimo.
Ukrainos prorusiškų separatistų paskelbtos vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) vadovybė ketina įteisinti mirties bausmę savo kontroliuojamoje teritorijoje.
„DLR bus priimtas įstatymas dėl mirties bausmės“, – sakė separatistų lyderis A.Zacharčenka penktadienį susitikime su rytinio Donecko miesto aukštųjų mokyklų studentais.
Jis patikslino, kad vadinamosios Donecko liaudies respublikos sukilėliai nebesistengs ugnies nutraukimo.
„Iš mūsų pusės nebebus mėginimų kalbėti apie paliaubas“, – sakė jis.
A.Zacharčenka taip pat pareiškė, kad separatistai sieks užimti visą Donecko sritį, kurios dalį teritorijos šiuo metu kontroliuoja vyriausybės pajėgos.
„Pulsime iki Donecko srities sienų, bet jeigu matysiu grėsmę ir iš kitų pusių – mes jas likviduosime“, – tikino jis.
Separatistų lyderis pridūrė, kad sukilėliai artimiausiu metu pradės šalinti minas savo kontroliuojamoje teritorijoje.
„30 proc. mūsų laukų buvo užminuoti – tiek mūsų, tiek jų (vyriausybės pajėgų). Minų laukų žemėlapių nėra – išminavimą vykdysime senaisiais metodais“, – aiškino jis.
Tačiau Maskva teigia, kad vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikimas įvyks artimiausiomis dienomis, penktadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas.
„Vienas iš Berlyne įvykusio keturių šalių (Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos) užsienio reikalų ministrų susitikimo rezultatų – susitarimas artimiausiomis dienomis surengti kontaktinės grupė susitikimą „, – sakė G.Karasinas žurnalistams.
Jis pridūrė, kad tą susitikimą būtina surengti, nors pastaruoju metu Ukrainos rytuose atsinaujino įnirtingi susirėmimai tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.
„Iš tiesų būtina, kad grupė susirinktų ir aptartų svarbius klausimus. Padėtis tokia įtempta, kad reikalingi dinamiški, ryžtingi veiksmai“, – pabrėžė G.Karasinas.
Jis pridūrė, kad be kontaktinės grupės įsikišimo vargu ar pavyks pasiekti padėties Ukrainoje deeskalavimą.
„Todėl tikėsimės ir darysime viską, kas įmanoma, kad kontaktinė grupė susitiktų Minske ir aptartų visus konkrečius klausimus, visų pirma – dėl ugnies nutraukimo ir sunkiosios ginkluotės atitraukimo“, – sakė viceministras.
O Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – pirmininkė Valentina Matvijenko pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) spaudžia Kijevą eskaluoti ginkluotą konfliktą Ukrainos rytuose.
„Neabejotina, kad „karo partijos“ šalininkų oficialiajame Kijeve – nemažai. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad sprendimas dėl eilinio ginkluoto konflikto eskalavimo pietryčiuose nebuvo priimtas savarankiškai Kijevo valdžios – juk Ukraina iš esmės yra įgijusi iš išorės valdomos valstybės statusą“, – sakė V.Matvijenko interviu laikraščiui „Parlamentskaja gazeta“.
„Vykdomąsias direktyvas Kijevas gauna iš Vašingtono ir Briuselio“, – aiškino ji.
V.Matvijenko pridūrė, kad Rusija „neturėtų mažinti pastangų taikiai sureguliuoti krizę“ Rytų Ukrainoje.
Pasak jos, konfliktas gali būti išspręstas tik palaikant „atvirą ir lygiateisį dialogą dalyvaujant visiems regionams, nacionalinėms grupėms ir šalies politinėms jėgoms; dialogą, kurio tikslas – įvykdyti konstitucinę reformą, užtikrinančią visiems Ukrainos piliečiams teisę gyventi vienoje valstybėje, gerbiant vieni kitų kalbas, tradicijas ir kultūrą“.
V.Matvijenko nuomone, šį tikslą įmanoma pasiekti, jeigu visi dialogo dalyviai „laikys svarbiausiais Ukrainos ir jos žmonių nacionalinius interesus, o ne Vakarų šalių interesus“.
