„Techninių detalių mes neatskleisime niekam“, – aiškino D.Rogozinas. „Bet galiu pasakyti vieną dalyką – darbai, kuriuos atliktus mačiau šiandien, garantuoja, kad rusiškų raketų nesulaikys nei dabartinė, nei kuriama amerikietiška antiraketinė gynybos sistema“, – pridūrė jis.
V. Putinas tiesiogiai vadovauja šalies karinės pramonės kompleksui
Rusijos vicepremjeras taip pat pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu tiesiogiai vadovauja šalies karinės pramonės kompleksui.
„Putinas stengiasi nuodugniai išsiaiškinti ir išmano tai, kas susiję su gynybos ir saugumo klausimais“, – D.Rogozinas sakė duodamas interviu, kurį televizija „Rossija 1“ parodė sekmadienio vakarą.
Vicepremjeras priminė, kad prezidentas asmeniškai vadovauja Rusijos gynybos pramonės komisijai.
„Tai itin svarbu, siekiant kuo skubiau išspręsti visus klausimus šiuo sunkiu metu, kai mus smaugia sankcijomis, kai neparduoda to, kas mums itin reikalinga, kai sukuria nežmoniškas sąlygas – kai mes netgi pinigų negalime susigrąžinti užtai, ką mums pardavė“, – sakė D.Rogozinas, akivaizdžiai turėdamas omenyje Vakarų šalių sankcijas, taikomas Maskvai dėl konflikto Ukrainoje, taip pat dėl tos pačios priežasties įstrigusį Rusijos kontraktą dėl „Mistral“ klasės karo laivų įsigijimo iš Prancūzijos.
„Esant tokiai padėčiai mes jau prieš kelis mėnesius perėjomi prie „rankinio valdymo“ – prezidentas vykdo karinės pramonės komplekso „rankinį valdymą“, suprasdamos jo reikšmę tiek gynybai, tiek visai šaliai“, – pabrėžė premjero pavaduotojas.
Baiminosi bazių Lenkijoje ir Čekijoje
JAV antiraketinės gynybos klausimas ilgą laiką kaitino aistras tarp Rusijos ir Vakarų. 2009 metais aptarinėtas ir galiausiai į šoną nustumtas planas dislokuoti antiraketinės gynybos bazes Lenkijoje ir Čekijoje buvo laikomas amerikiečių bandymu nuraminti diplomatines Rusijos aistras.
Rusijos ambasadoriumi prie NATO nuo 2009 iki 2011 metų buvęs Dmitrijus Rogozinas buvo vienas iš pagrindinių šių gynybinių bazių oponentų. Pasak jo, JAV tokiu būdu būtų kėlusi tiesioginę grėsmę Rusijos saugumui.
Vakarų karo ekspertai diskusijų metu tikino, kad antiraketinės gynybos bazės būtų suprojektuotos taip, kad tarnautų išimtinai gynybiniams tikslams. Jos turėjo apsaugoti Europą nuo galimo Irano branduolinio išpuolio ir neturėtų nieko bendro su Rusija.
Po Krymo aneksijos praėjusių metų kovą, JAV demokratų partijos senatorius iš Indianos Joe Donnelly siūlė stiprinti JAV antiraketinę gynybą Europoje, atsižvelgiant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir jos keliamas grėsmes viso regiono saugumui.
Parengė Paulius Gritėnas
