Paklaustas naujienų agentūros „Reuters“ Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, ar Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o iniciatyva, pateikta Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, gali būti veiksminga, jis atsakė: „taip“.
P.Porošenka dar pridūrė turįs vilties, kad ši iniciatyva užtikrins „daugiau saugumo Europoje“
Teikia šansą taikai
Praėjusią naktį pasibaigusios derybos tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o teikia vilčių, kad konfliktas Ukrainoje baigsis, sakė šeštadienį vena rusų politikas.
„Derybos tarp Merkel, Hollande'o ir Putino suteikia taikos šansą“, – parašė Aleksejus Puškovas, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas, savo paskyroje „Twitter“.
Jis pabrėžė kontrastingumą tarp A.Merkel ir F.Hollande'o požiūrio iš vienos pusės, ir Ukrainos bei JAV – iš kitos, nes pastarosiomis, anot jo, nesiekiama taikos.
„(Ukrainos prezidentas Petro) Porošenka sugeba tik apšaudyti. JAV sugeba kurstyti karą, o ne nešti taiką“, – pasakė A.Puškovas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau sakė žurnalistams, kad derybos truko ilgiau kaip keturias valandas ir buvo „turiningos ir konstruktyvios“.
Prancūzijos prezidentas gąsdina karu
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as šeštadienį pareiškė, kad Paryžiaus ir Berlyno taikos plano iniciatyva yra paskutinės žūtbūtinės pastangos užbaigti kovas Ukrainoje, skelbia „Reuters“.
„Manau, kad tai viena paskutinių galimybių, todėl mes ėmėmės šios iniciatyvos“, – sakė F. Holllande'as, kalbėdamas apie derybas su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Jei mums nepavyks rasti ne tik kompromiso, bet ir ilgalaikio taikos susitarimo, žinome, koks scenarijus mūsų laukia. Jis turi vardą – tai vadinama karu“, – reporteriams sakė F. Holllande'as.
Pasisakė ir separatistai
Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovas derybose Minske Denisas Pušilinas tikisi, kad dokumente, kuris rengiamas pagal Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių su Rusijos ir Ukrainos prezidentais Vladimiru Putinu bei Petro Porošenka rezultatus, bus aprašytas paliaubų laikymosi kontrolės mechanizmas.
„Mes visada už derybas, bet – konstruktyvias, – sakė D.Pušilinas naujienų agentūrai „Interfax“. – Mums svarbiausia, kad Kijevas nutrauktų ugnį ir atitrauktų sunkiąją ginkluotę saugiu atstumu. Tada bus galima kalbėtis ir apie kitus sureguliavimo žingsnius“.
„Žinoma, mes tikimės, kad šis dokumentas paskatins produktyvų dialogą. Tikimės, kad jame bus, be kita ko, aprašytas ir susitarimų dėl ugnies nutraukimo kontrolės mechanizmas“, – pažymėjo jis.
Luhansko liaudies respublikos atstovas Vladislavas Deineha, savo ruožtu, sakė, kad jie esą pasirengę svarstyti galutinį dokumentą, kai jis bus parengtas.
Derybų rezultatai – sekmadienį
Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai teigia, kad penktadienį įvykusios derybos dėl konflikto užbaigimo Ukrainoje buvo konstruktyvios, rašo BBC.
Trišalės derybos Maskvoje, kuriose dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Prancūzijos vadovas Francois Hollande ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, truko kiek ilgiau nei penkias valandas. Jų metu F. Olandas ir A. Merkel pristatė taikos planą Ukrainos konfliktui užbaigti, tačiau jo detalių neatskleidė.
BBC korespondentė Maskvoje nurodė, kad po šio neeilinio susitikimo nevyko bendra spaudos konferencija, trijų šalių lyderiai nepaskelbė bendro pareiškimo. Anot jo, diplomatijos lyderių komentarai buvo aiškiai suderinti. Berlyne, Maskvoje ir Paryžiuje vadovai apibūdino derybas kaip konstruktyvias ir konkrečias. Visi pažymėjo, kad jie bei Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį dar kartą viską aptars telefonu. Vadovai tvirtino, kad darbas tęsis toliau ir bus grindžiamas Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlyta iniciatyva bei P. Porošenkos ir V. Putino pasiūlymais.
Taikos siūlymas, kurį F, Olandas ir A. Merkel pristatė Maskvoje, ketvirtadienį buvo aptartas su Ukrainos vyriausybe.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas po derybų penktadienį teigė, kad trijų šalių vadovai turėtų paskelbti bendrą dokumentą, o tolesnės derybos vyks telefonu sekmadienį. Anksčiau F. Olandas tvirtino, kad tikslas yra ne tik paliaubos, bet ir visapusis susitarimas. BBC korespondentė pažymi, kad Maskva toliau neigia bet kokį tiesioginį vaidmenį Ukrainos konflikte, kai tuo metu Kijevas atkakliai tvirtina, kad Ukraina privalo išlikti vieninga.
Svarsto apginklavimo galimybę
Penktadienį Briuselyje susitikęs su Europos Sąjungos (ES) pareigūnais, JAV viceprezidentas Joe Biden apkaltino Rusiją konflikto eskalacija ir visų susitarimų ignoravimu. Vadovas pareiškė, kad V. Putinas ragina laikytis naujų taikos planų, kai tuo metu jo tankai ir toliau rieda Ukrainos kaimais.
„Negalima leisti Rusijai perbraižyti Europos žemėlapio“, – griežtai sakė Dž. Baidenas.
Vašingtonas svarsto Ukrainos prašymą suteikti Kijevui pažangios ginkluotės, kuria vyriausybinės pajėgos galėtų atremti sukilėlius, europiečiams baiminantis tolesnės konflikto eskalacijos.
Penktadienį laikinos paliaubos leido civiliams palikti Debalcevę Donecko regione, kur pastarosiomis savaitėmis vyksta įnirtingi mūšiai. Autobusų konvojai vyko į miestą evakuoti civilių, kurie buvo priversti slėptis rūsiuose nuo intensyvių šaudymų. Jie buvo lydimi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovų.
Jungtinių Tautų duomenimis, per kovas nuo balandžio žuvo 5 400 žmonių, apie 1,2 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo būstus, separatistams užėmus dideles Luhansko ir Donecko regionų teritorijas po to, kai kovą Rusija aneksavo Ukrainos pusiasalį Krymą.
