Kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas sakė žurnalistams Kijeve, kad per pastarąją parą žuvo bent 19 vyriausybės karių, o dar 78 buvo sužeisti.
Penki kariai žuvo per raketų ataką rytiniame Kramatorsko mieste, kai sukilėliai pirmąkart smogė vyriausybės pajėgų vykdomos antiteroristinės operacijos štabui. Per tą smūgį taip pat žuvo 11 civilių, sakoma trečiadienį Ukrainos prezidento Petro Porošenkos tinklalapyje paskelbtame pranešime.
Donecko, kuris yra separatistų pagrindinė tvirtovė, administracijos pareigūnai nurodė, kad mieste žuvo aštuoni žmonės, iš jų penki – per apšaudymą iš minosvaidžių, surengtą trečiadienį per rytinį eismo piką.
Separatistai, retai atskleidžiantys savo pajėgų nuostolius, antradienį paskelbė netekę septynių kovotojų.
Vaizdai Kramatorske sukrėtė garsų Prancūzijos filosofą
Naujienų agentūros „Reuters“ liudininkas pasakojo matęs, kaip vienas sviedinys pramušė autobusų stoties stogą ir pataikė į mikroautobusą, kuriame žuvo prie vairo sėdėjęs vairuotojas. Per ataką sudegė du mikroautobusai.
Tuo tarpu per apšaudymą metalurgijos įmonėje trečiadienio rytą žuvo trys žmonės, tarp jų du apsaugininkai.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketina vykti į Minską, kad „nedelsiant ir besąlygiškai būtų nutraukta ugnis ir pradėtas politinis dialogas“.
Jis tai pareiškė, lankydamasis antradienį apšaudytame Kramatorsko mieste, praneša „Lenta.ru“.
„Mes reikalaujame taikos be jokių sąlygų. Mes reikalaujame nutraukti ugnį, uždaryti sieną, išvesti užsienio kariuomenę. Jai čia nėra ką veikti. Šalyje mes rasime kompromisą. Mes turime apginti taiką, apginti Ukrainą“, – cituoja P. Porošenką jo spaudos tarnyba.
Prezidentas apžiūrėjo sugriovimus Kramatorske ir apkaltino separatistus naudojant kasetinius šaudmenis.
P. Porošenką kelionėje lydėjo žinomas Prancūzijos visuomenės veikėjas, režisierius, rašytojas ir filosofas Bernardas Henry Levy. Jis buvo sukrėstas to, ką išvydo Kramatorske, ir pareiškė, jog ragina pasaulio bendriją praregėti ir suvokti, kokius siaubingus nusikaltimus Ukrainos rytuose daro teroristai.
Naujausiais oficialiais duomenimis, per Kramatorsko apšaudymą žuvo 16 žmonių.
Pasikalbėjo su B.Obama
Ukrainos prezidentas taip pat teigia, kad jo ir Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos lyderių susitikimas, kurį trečiadienį planuojama surengti Baltarusijos sostinėje, bus viena paskutiniųjų galimybių paskelbti paliaubas Rytų Ukrainoje.
„Susitikimas Minske yra viena iš paskutinių galimybių paskelbti besąlygiškas paliaubas ir atitraukti sunkiąją artileriją iš konflikto zonos, – sakė prezidentas antradienį per susitikimą su Ispanijos užsienio reikalų ministru Jose Manueliu Garcia-Margallo.
P.Porošenka nurodė, kad, ruošiantis trečiadienio susitikimui Minske vadinamuoju Normandijos formatu, Kijevo pastangos glaudžiai koordinuojamos su Berlynu ir Paryžiumi.
Jis taip pat pabrėžė, kad neįmanoma pasiekti pažangos sprendžiant šią krizę, kai tęsiasi raketų atakos, panašios į antradienį prorusiškų separatistų surengtą smūgį Kijevo vyriausybės kontroliuojamame Kramatorsko mieste.
Ispanijos užsienio reikalų ministras savo ruožtu sakė, kad Madridas pasisako už Europos Sąjungos vienybę reiškiant solidarumą su Ukraina.
„Galite mumis pasikliauti. Mes niekada nepripažinsime jokių žingsnių, prieštaraujančių jūsų šalies konstitucijai“, – sakė jis.
Kiek vėliau antradienį P.Porošenka telefonu aptarė padėtį Ukrainos rytuose su JAV prezidentu Baracku Obama.
„Prezidentai gyrė Vokietijos ir Prancūzijos indėlį į pastangas pasiekti tvarų ir taikų šio konflikto sprendinį“, – sakoma pareiškime, paskelbtame Baltųjų rūmų tinklalapyje.
Abu lyderiai taip pat sutarė, kad Rusija privalo laikytis įsipareigojimų, prisiimtų pagal pernai rugsėjį Minske sudarytą paliaubų susitarimą, kuris turėtų likti derybomis pasiekto sprendinio pagrindu.
Be to, P.Porošenka ir B.Obama susitarė toliau glaudžiai derinti veiksmus po trečiadienį Minske įvyksiančio keturšalio viršūnių susitikimo.
Kaip užtikrinti sienos apsaugą?
Keturšalis viršūnių susitikimas Baltarusijos sostinėje, kuriame ketinama ieškoti taikaus Ukrainos krizės sprendinio, tikriausiai įvyks kaip planuota, nors kai kurie klausimai dar nėra išspręsti, pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas.
„Esama problemų, kurias dar reikia išspręsti, bet labai tikėtina, kad (viršūnių susitikimas) įvyks“, – sakė L.Fabiusas radijui „France Inter“.
„Tai iš tikrųjų paskutinės galimybės derybos“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie numatytas diskusijas tarp Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių.
L.Fabiusas sakė, kad per žemesnio lygio parengiamąsias derybas nebuvo išspręsti klausimai dėl separatistų kontroliuojamų Ukrainos rytinių regionų statuso ir mechanizmo, turinčio užtikrinti Ukrainos valstybės sienos apsaugą bei paliaubų sąlygų laikymąsi.
Tuo tarpu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad prieš viršūnių susitikimą Minske planuojama surengti dar vienas vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės derybas.
L.Fabiusas savo interviu radijui „France Inter" taip pat pakartojo, kad Prancūzija nepritaria raginimams pasiųsti ginklų Ukrainos vyriausybės pajėgoms, Didžiajai Britanijai antradienį pareiškus, kad ji peržiūri savo poziciją šiuo klausimu.
„To mūsų planuose nėra, – sakė L.Fabiusas. – Esame įsitikinę, kad sprendinys turi būti politinis.“
