„Apie 50 tankų, 40 salvinės raketų ugnies kompleksų ir panašus skaičius šarvuočių kirto Rusijos ir Ukrainos sieną per Izvarynės“ sienos perėją separatistų kontroliuojamoje rytinės Luhansko srities dalyje, sakė Andrijus Lysenka žurnalistams Kijeve.
Vis dar verda aršūs mūšiai
Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai Baltarusijos sostinėje Minske po 16 val. trukusių derybų sutarė dėl paliaubų sutarties, turėsiančios užbaigti 10 mėnesių trunkančias kovas Rytų Ukrainoje. Paliaubos turėtų įsigalioti nuo vasario 14 d. vidurnakčio, tačiau Rytų Ukrainoje mūšiai kol kas verda. Kijevo kariuomenė pranešė pastebėjusi, kad į Ukrainą iš Rusijos atvyko apie 50 tankų, skelbia Laisvasis Europos radijas.
Vykstant taikos deryboms sunerimta, kai Kijevo kariuomenė pranešė apie raketų paleidimo sistemas ir dešimtis tankų, kirtusių Ukrainos teritoriją iš Rusijos.
„Apie 50 tankų, 40 raketų paleidimo sistemų ir panašus skaičius šarvuočių kirto Rusijos-Ukrainos sieną ties Izvarinu“, – žurnalistams pranešė Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka.
Tuo metu Petro Porošenka, Francois Hollande'as, Vladimiras Putinas, Angela Merkel visą naktį derėjosi dėl paliaubų Rytų Ukrainoje. Priimtą dokumentą taip pat pasirašė vadinamųjų Luhansko ir Donecko „liaudies respublikų“ sukilėlių lyderiai Igoris Plotnickis ir Aleksandras Zacharčenka.
Ukrainos prezidentas nurodė, kad dokumentas nesuteikia autonomijos separatistų kontroliuojamiems regionams. P. Porošenka pridūrė, kad Kijevas nesutiko su Rusijos reikalavimais dėl Ukrainos federalizacijos. Iš Ukrainos taip pat privalo būti atitrauktos visos užsienio pajėgos bei ginkluotė. Lyderiai taip pat sutarė, kad Ukrainos-Rusijos sienos kontrolė Kijevui bus perduota tik po to, kai Donecko ir Luhansko srityje pagal Ukrainos įstatymus bus surengti savivaldos rinkimai.
Vis dėlto Ukrainoje nesiliovė neramumai. Separatistai surengė ataką ankstyvų vasario 12 dienos rytą teritorijoje netoli pietinio uostamiesčio Mariupolio, kur prieš tai Ukrainos pajėgos užėmė didelę tos teritorijos dalį.
Apie ypač intensyvias kovas pranešta strategiškai svarbiame Debalcevės mieste, kurį Rusijos remiami separatistai kurį laiką bando apsupti.
Ukrainos kariuomenės atstovas Vladislavas Selezniovas pranešė, kad vasario 11-ąją per šaudymus, raketų atakas ir susirėmimus su sukilėlių pajėgomis netoli Debalcevės žuvo 19 Kijevo karių.
Separatistai nori, kad ukrainiečiai pasiduotų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad prorusiški sukilėliai yra apsupę iki 8 tūkstančių ukrainiečių karių ir tikisi, kad jie pasiduos iki paliaubų.
„Žinoma, jie (sukilėliai) remiasi prielaida, kad ši grupė sudės ginklus ir nutrauks pasipriešinimą“, – sakė V.Putinas po derybų maratono su Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos lyderiais, remdamasis iš separatistų gauta informacija.
Pasak V.Putino, separatistai „apsupo gana didelę grupuotę, nuo 6 tūkst. iki 8 tūkst. ukrainiečių karių“.
V.Putinas nepatikslino, kur Kijevo pajėgos esančios apsuptos, bet tikriausiai jis turėjo omenyje Debalcevę, kur Ukrainos kariai yra intensyviai apšaudomi separatistų artilerijos.
„Mes raginame abi puses laikytis santūrumo ir padaryti viską, kad kariuomenių ir sunkiosios technikos atitraukimas būtų padarytas be nereikalingo kraujo liejimo“ prieš pat paliaubas, kurios, kaip nutarta, prasidės vasario 15 dieną.
Anot V.Putino, šis klausimas akivaizdžiai buvo keblokas derybose.
„Iš pradžių aš turėjau abejonių, – sakė jis, – galiu su jumis pasidalinti jomis“.
„Ukrainos vadovybė spėja, kad apsupties nėra ir todėl mano, kad viskas vyks gana sklandžiai“, – pažymėjo V.Putinas.
„Jeigu tokia apsuptis yra, tuomet, remiantis normalia logika, apsuptieji mėgins iš jos prasiveržti, o tie, kurie yra išorėje, mėgins organizuoti koridorių savo apsuptiems bendražygiams išeiti“, – tęsė jis.
V.Putinas sakė, kad jis kartu su savo kolega Ukrainoje, Petro Porošenka, pažadėjo „nurodyti savo kariniams ekspertams nustatyti, kas gi vyksta realiame gyvenime (prie Debalcevės)“.
Ukrainos generalinio štabo atstovas Vladyslavas Selezniovas, vis dėlto, neigia, kad Ukrainos pajėgos esančios užblokuotos netoli Debalcevės. „Padėtis išlieka įtempta“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad kovos tame rajone tebesitęsia.
Ateinančios valandos – kritinės
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausios kelios valandos Ukrainos taikos susitarimui bus kritinės, ir pridūrė, jog labai svarbu išlaikyti spaudimą, norint užtikrinti sutarties sėkmę.
„Kitos kelios valandos bus lemiamos, nes gali atsitikti visaip, – sakė F.Hollande'as, atvykęs ES viršūnių susitikimą Briuselyje po taikos derybų Minske. – Mes turime likti budrūs, išlaikyti spaudimą ir stumtis į priekį“.
V.Putinas spaudė pasirašyti
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaudė prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje sutikti nuo sekmadienio nutraukti ugnį, o šis faktas, anot jos, suteikia „vilties prošvaistę“, kad kraujo liejimas bus sustabdytas.
„Baigiantis (deryboms) prezidentas Putinas taip pat ėmė spausti separatistus, kad jie sutiktų nutraukti ugnį nuo šeštadienio 24 val. arba sekmadienio 0 val.“, – sakė A.Merkel žurnalistams Minske.
Kanclerė taip pat pažymėjo, kad nors buvo pasiektas susitarimas dėl paliaubų ir tai suteikė „vilties prošvaistę“, ji „nepuoselėja iliuzijų“, o kelyje į taikų dešimt mėnesių trunkančio konflikto tarp Kijevo ir separatistų sureguliavimą dar esama „didelių kliūčių“.
A.Merkel pridūrė, kad per 16 valandų trukusį įtemptą derybų maratoną Baltarusijos sostinėje Ukrainos prezidentas Petro Porošenka „padarė viską, kad atsirastų galimybė užbaigti kraujo liejimą“.
Susitarimas – ne proveržis
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Wateris Steinmeieris pareiškė, kad derybos Minske buvo sunkios, o „pasiektas susitarimas nėra proveržis, bet jis gali tapti žingsniu nuo karinio eskalavimo link politinio sureguliavimo“.
Pasak jo, Berlynas tikisi, kad Minske pasiekto susitarimo laikysis abi Ukrainos konflikto pusės.
„Norime, kad iki įsigaliojant ugnies nutraukimui neįvyktų nieko, kad sužlugdytų šiandieninį susitarimą“, – sakė F.-W.Steinmeieris.
„Susitarimas Minske dėl Ukrainos buvo pasiektas nelengvai. Tikimės, kad abi pusės vertina tai itin rimtai“, – pridūrė Vokietijos diplomatijos vadovas
