Tarp atsisakančių kautis – ir žurnalistas Ruslanas Kocaba, kuris apie savo apsisprendimą paaiškino prezidentui Petro Porošenkai skirtame vaizdo įraše. Ir iškart buvo suimtas.
Vaizdo įraše R.Kocaba pareiškė, kad jau geriau penkeriems metams sės į kalėjimą už karo prievolės vengimą negu kausis su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose. Dabar žurnalistui, suimtam dėl įtarimų netgi valstybės išdavimu, gresia net 15 metų kalėjimo.
Jo byla atspindi sunkumus, su kuriais susiduria Kijevas bandydamas mobilizuoti visuomenę kovai su Rusijos remiamais separatistais. Ukraina artėja prie bankroto, o reformų programa stringa būtent dėl nesiliaujančių mūšių rytuose, tad šaukiamojo amžiaus vyrai į kariuomenę nesiveržia.
Ragina paleisti žurnalistą
Pernai pavasarį įsiplieskęs konfliktas jau kainavo daugiau nei 5 tūkst. gyvybių, o Rusija nerodo jokių ženklų, kad gali neberemti separatistų.
P.Porošenka trečiadienį Minske turėtų susitikti su Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, o finansinė ir emocinė susirėmimų našta gali priversti Ukrainą susitaikyti su sandoriu, pagal kurį Kijevas iš esmės netektų separatistų užimtų teritorijų kontrolės.
Į kariuomenę gali būti šaukiami 25–60 metų ukrainiečiai. 75 tūkstančiai vyrų jau pašaukti, o iš jų 60 proc. bus atrinkti tarnybai. P.Porošenkos ir ginkluotųjų pajėgų vadovybės teigimu, pirmenybė teigiama asmenims, turintiems karybos patirties.
Pagal vyriausybės nutartį kelionės į užsienį šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams ribojamos. Tai reiškia, kad asmenys gali būti sulaikomi pasienio punktuose ir vėliau baudžiami už karo prievolės vengimą. Būtent toks įstatymas esą suerzino R.Kocabą.
Organizacija „Amnesty International“ jau paragino Ukrainos valdžią kuo greičiau paleisti žurnalistą ir jį paskelbė „sąžinės kaliniu“.
„R.Kocabos poziciją galima vertinti skirtingai, bet ukrainiečiai, jį sulaikydami už nuomonę, pažeidžia esminę teisę į žodžio laisvę, už ją Maidane kovojo protestuotojai“, – pareiškė organizacijos skyriaus Ukrainoje vadovė Tatjana Mazur.
Savo ruožtu Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) tvirtina, kad R.Kocabos suėmimas neturi nieko bendra su jo žurnalistine veikla. „Yra įtarimų dėl jo ištikimybės Ukrainai“, – teigė SBU pareigūnas Markianas Lubkyvskis ir pridūrė, kad tarp R.Kocabos daiktų buvo rasta „sunkių nusikaltimų įrodymų“.
Karo padėtis reikštų suvaržymus
Ukrainos vyriausybė neigia turinti problemų dėl mobilizacijos, o parlamentaras Pavlo Kyšaras, rytuose kovęsis su savanorių batalionu „Donbas“, pabrėžia, kad yra mažai žmonių, nenorinčių imti ginklo į rankas. Bet patys žmonės, ypač Vakarų Ukrainoje, kalba kitaip.
„Bent jau čia mobilizacija visiškai nesėkminga, – sako Iryna Vereščiuk, kuri yra Rusų Ravos miestelio Vakarų Ukrainoje merė. – Žmonės nesupranta, prieš ką jie kovoja. Jei tai karas, kodėl jis oficialiai nepaskelbtas? Kodėl paprasti žmonės šaukiami dalyvauti antiteroristinėje operacijoje?“
Ukrainos vyriausybė vengia oficialiai įvesti šalyje karo padėtį ir mūšius rytuose vadina antiteroristine operacija, nors įrodymų, kad čia veikia Rusijos pajėgos, apstu.
Taip elgiamasi iš dalies dėl to, kad Ukraina, jei šalyje būtų paskelbtas karas, greičiausiai negalėtų užsitikrinti itin reikalingos finansinės paramos iš Tarptautinio valiutos fondo.
„Be to, karo padėtis reikštų daugybę demokratijos suvaržymų – pavyzdžiui, žodžio laisvės. Pasekmės būtų liūdnos“, – priduria savanorių bataliono „Aidar“ kovotojas, dabar irgi dirbantis Aukščiausiojoje Radoje.
I.Vereščiuk teigimu, požiūris į mobilizaciją Vakarų Ukrainoje paaštrėjo, kai kautis į rytus išvykę vietos gyventojai namo grįžo karstuose.
Rusų Rava iš Kijevo sulaukė maždaug 100 šaukimų į ginkluotąsias pajėgas, kurie turėjo būti išdalinti vietos gyventojams. Bet adresatą pasiekė tik 6 kvietimai – kiti vyrai pasislėpė.
„Mes vis dar palaikome diplomatinius santykius su Rusija, nenutraukti ir finansiniai saitai. O mums vis tiek sakoma keliauti ten, kautis su Rusijos kariais ir žūti, – teigia I.Vereščiuk. – Jei pultų mūsų regioną, žmonės griebtų ginklus. Bet jie nėra pasiruošę vykti į rytus ir žudyti kitų Ukrainos piliečių.“
Čečėnai nupjovė sėklides
Karo prievolės baime Ukrainoje bando pasinaudoti Rusija. Šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas pavaldiniams jau įsakė pakeisti įstatymus taip, kad ukrainiečiai, bėgantys nuo mobilizacijos, galėtų ilgiau pasilikti Rusijoje.
„Ukrainos piliečiai negali būti Rusijoje daugiau nei 30 dienų. Tada jie turi sugrįžti į Ukrainą, kur juos sugauna ir vėl pasiunčia į kulkų lietų. Todėl manau, kad tame įstatyme mums reikia kažką pakeisti“, – neseniai pareiškė V.Putinas.
Psichologinį spaudimą ukrainiečiams sudaro ir separatistų internete, o kartais ir Rusijos valstybinėse televizijose skelbiami kraupūs vaizdo įrašai iš Rytų Ukrainos. Viename separatistų vadeiva kardu mojuoja prieš kruvinus Ukrainos karius.
Kitame matyti, kaip prorusiški separatistai užima Lohvynovės gyvenvietę ir uždaro vadinamąjį Debalcevės katilą, kur dabar įkalinti keli tūkstančiai ukrainiečių karių.
Įraše nufilmuota, kaip separatistai prieina prie sunkiai sužeistų ukrainiečių ir pradeda juos spardyti. Vienas jau ruošiasi priešus pribaigti, bet kiti separatistai bendražygį sustabdo.
Jei tokiais įrašais siekiama įbauginti ukrainiečius, planas veikia. Kaip ir neišvengiamas karo palydovas – gandai.
24 metų kijevietis Andrijus tikisi, kad karas baigsis prieš 25-ąjį jo gimtadienį, nes jis tik tada galės būti pašauktas į karo tarnybą.
„Mano draugas man pasakojo, kad jo draugas buvo rytuose. Jo būrį sučiupo čečėnai ir visiems nurėžė sėklides. Mūsiškių buvo maždaug šimtas, ir visi buvo iškastruoti. Jei mane pašauks į kariuomenę, slėpsiuosi. Noriu šeimos ir vaikų“, – neabejoja Andrijus.
44 metų verslininkas Jurijus, šiuo metu gyvenantis Boryspilyje, į rytus nuo Kijevo, pasakoja, kad prieš keletą mėnesių jo motina, kurios namuose jis registruotas, gavo Jurijui skirtą šaukimą, kuriame jis kviečiamas prisistatyti į karinį punktą.
„Mama pasakė, kad šitoks ten jau seniai nebegyvena. Tikiuosi, kad toliau manęs neieškos“, – viliasi Jurijus.
Karinę tarnybą atlikęs Kaliningrade, Jurijus grojo tūba kariniame pučiamajame orkestre. „Kažin ar tūba man tektų groti fronte“, – juokauja ukrainietis.
Sužinoję apie šaukimą, tiek Jurijus, tiek jo partnerė Kira labai išsigando.
„Pirmoji mintis buvo bėgti, ir kuo toliau. Į Indiją arba į Turkiją. Juk į Turkiją mums net vizos nereikia“, – pasakoja Kira.
Parengė Gintaras Radauskas
