Sunkvežimių kolonai lekiant į šiaurę per niekieno žemę tarp Debalcevės ir kito Ukrainos pajėgų kontroliuojamo miestelio, ją atakavo separatistų artilerija. Pirmajame sunkvežimyje važiavo vienas ukrainiečių skyriaus vadų Džeksonas.
„Sviedinys rėžėsi į žemę trys metrai nuo mūsų mašinos, – „Vice News“ sakė karys. – Stebuklas, kad esame gyvi. Į trečią sunkvežimį pataikė.“
Tas 16 kilometrų ilgio greitkelio ruožas – vienintelis, kuriuo Ukrainos karius Debalcevėje gali pasiekti maistas ar amunicija, – dabar turbūt pats pavojingiausias pasaulyje. Kelyje pilna minų ir jis nuolat apšaudomas separatistų.
Ukrainiečiai „VICE News“ pripažino, kad artėti keliu Debalcevės link yra savižudybė – separatistams paliaubos nerūpi, nes jie apsuptą strategiškai svarbų miestą laiko savo užimtos teritorijos dalimi.
Džeksono vyrai Debalcevėje buvo įstrigę ilgai, o separatistai, kuriuos ir kariais, ir karine technika aprūpina Rusija, tęsė nuolatinius apšaudymus. Ukrainiečiams baigėsi amunicija ir maisto atsargos, tad jie nusprendė bandyti išsiveržti iš katilo.
„Jei būtume ten pasilikę, būtume pasilikę amžinai“, – dabar niūriai sako Džeksonas.
Ukrainiečių pozicijas saugiai pasiekė 15 karių iš Džeksono dalinio, tarp jų – keturi sužeisti ukrainiečiai. Saugiai atvykę į ligoninę Artemivsko mieste, sveikieji sužeistuosius atsargiai perdavė medikams.
Džeksono dalinys pirmąkart į Debalcevę buvo dislokuotas pernai rugpjūtį. Miestas yra svarbus geležinkelių transporto mazgas, kurį užimti desperatiškai siekė separatistai.
Debalcevės katilas yra pagrindinė priežastis, kodėl kautynės tarp Ukrainos pajėgų ir separatistų tęsiasi, nors ir buvo paskelbtos paliaubos. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienio vakarą skelbė, kad kelias į Debalcevę lieka atviras ir mieste esantys kariai sulaukia pastiprinimo.
Tačiau sunkvežimių kolonos istorija rodo, kad taip nėra – kad Debalcevė apsupta ir be perstojo atakuojama. „Separatistai turi daug technikos. Bandėme laikytis iki galo, bet be ginklų tai savižudikiška“, – teigė Džeksonas.
Tūkstančiai Ukrainos karių Debalcevėje vis dar apsupti, o kai kurie ukrainiečiai tokią apsuptį lygina su kruvinu Antrojo pasaulinio karo mūšiu Stalingrade. Anot Džeksono, mieste jau sunaikinta apie 60 proc. pastatų.
„Tiesiog pripranti prie nenutrūkstančio šaudymo ir sprogimų. Žinome, kad į mus leidžia raketas, vien iš garso“, – teigė Džeksonas.
Ukrainiečiai kariai į savo mobiliuosius telefonus pastaruoju metu gauna masiškai jiems siunčiamas propagandines SMS žinutes, kuriose siūloma pasiduoti: „Paraša (P.Porošenko. – Red.) mus išdavė. Jis meluoja ir sako, kad nėra apsupties. Vykime į Donecką, vaikinai. Nelaisvė geriau nei mirtis.“
Nors Ukrainos valdžia bando tikinti, kad Debalcevėje esantys kariškiai kovos iki galo ir miesto neatiduos, Džeksonas tvirtina priešingai – kad daugelis nori ištrūkti iš katilo: „Visi mes bandome pasitraukti. Vienintelis kitas variantas – mirtis.“
Bet Kijevas greičiausiai neturi jokių galimybių išlaisvinti tūkstančius karių, įsitvirtinusių apkasuose Debalcevėje ir aplink miestą.
Medikė Ala Neščadym, kurios sūnus Olegas vis dar kovoja Debalcevėje, dėl situacijos kaltina Kijevą. Esą valdžia galėtų ne meluoti, o arba surengti masinę karinę operaciją, arba susiderėti dėl žaliojo koridoriaus, kuriuo ukrainiečiams būtų leista pasitraukti iš katilo.
„Reikia arba kautis, arba išgelbėti karius. Negalima jų ten palikti kaip patrankų mėsos“, – sakė A.Neščadym.
Parengė Gintaras Radauskas
