„Mūsų požiūriu, geriausias formatas būtų Europos Sąjungos policijos misija. Esame tikri, kad tai būtų veiksmingiausias ir geriausias saugumo garantas“, – sakė P.Porošenka per susitikimą su šalies saugumo vadovais.
P.Porošenka pareiškė viltį, kad per šį posėdį bus priimtas sprendimas oficialiai pakviesti tarptautinį kontingentą.
„Po šio sprendimo ... pradėsime oficialias konsultacijas, kurios padės mums pasiekti taiką“, – sakė prezidentas.
P.Porošenka nurodė, kad buvo preliminariai iškėlęs šį klausimą per praėjusią savaitę vykusias įtemptas derybas Minske su Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos lyderiais, kuriose buvo sudaryta trapi paliaubų sutartis.
Sekmadienį vidurnaktį įsigaliojusios paliaubos iš karto pakibo ant plauko, nes prie strategiškai svarbaus Debalcevės miesto tęsėsi įnirtingi susirėmimai tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų.
Trečiadienį apie 2,5 tūkst. Ukrainos karių atsitraukė iš Debalcevės, o tas žingsnis žymėjo skaudų vyriausybės pajėgų pralaimėjimą.
Patvirtino prezidento žodžius
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT) trečiadienį vakare patvirtino kreipimąsi į Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą, kuriame prašoma atsiųsti taikdarių kontingentą į konflikto krečiamus šalies rytus.
„Buvo aptartas šis klausimas ir priimtas sprendimas kreiptis į JT ir ES, kad Ukrainos teritorijoje būtų pradėta taikos palaikymo ir saugumo operacija“, – žurnalistams po tarybos posėdžio sakė NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.
Pasak jo, dabar Ukrainos užsienio reikalų ministerija parengs tokį prašymą, o šalies parlamentas jam pritars.
O.Turčynovas nurodė, kad taikdariai turėtų būti dislokuoti abipus fronto linijos šalies rytuose, taip pat prie Rusijos ir Ukrainos sienos ruožo, kurio nekontroliuoja Kijevo vyriausybė.
Apkaltino susitarimų nesilaikymu Tuo tarpu Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čiurkinas teigė, kad nauja prezidento P.Porošenkos iniciatyva rodo neryžtingumą laikytis to, kas buvo susitarta Minske vasario 12 d, rašo „Russia Today“.
„Manau, tai kiek kelia nerimą, nes jie ką tik pasirašė susitarimą, – kalbėjo Rusijos diplomatas. – Susitarimas suteikė vaidmenį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), ten nebuvo minimi JT ar ES atstovai. Manau, kad, užuot galvoję naujas idėjas, jie turėtų labiau stengtis įgyvendinti tai, kas jau buvo susitarta.“
Separatistų paskelbtos Donecko „liaudies respublikos“ derybininkas Denisas Pušilinas taip pat pareiškė, kad Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) priimtas sprendimas kreiptis į JT, kad į Rytų Ukrainą būtų atsiųsta taikdarių misija, pažeidžia Minsko susitarimus.
„Ukrainos NSGT kreipimasis į JT dėl taikdarių dislokavimo prie Rusijos ir Ukrainos sienos Donbase (Rytų Ukrainoje), pažeidžia ... vasario 12-osios susitarimus, įpareigojančius Ukrainą klausimus dėl sienos derinti su sukilėliais“, – sakė D.Pušilinas naujienų agentūrai „Interfax“.
Pasak jo, separatistai prašys Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos nedelsiant imtis priemonių ir „grąžinti Kijevą į taikos kelią“.
JT taikdariai gali būti atsiųsti į Ukrainą tik JT Saugumo Tarybai vieningai sutarus. Visuomet išlieka galimybė, kad Rusija, būdama nuolatinė Saugumo tarybos narė, pasinaudos veto teise ir P.Porošenkos prašymas nebus įgyvendintas.
Mūšiai Rytuose tęsiasi
Tuo metu mūšiai Rytuose tęsiasi. Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, jog per paskutines 24 val. žuvo 14 Ukrainos pajėgų karių, dar 173 buvo sužeisti.
Ukrainos pajėgoms pasitraukus, prorusiškų separatistai faktiškai užvaldė Debalcevės miestą, rašo naujienų portalas unian.net.
Trečiadienį Ukraina atitraukė tūkstančius savo karių iš separatistų apsuptos Debalcevės po to, kai prorusiški kovotojai, nepaisydami paliaubų susitarimo, mėgino užimti strategiškai svarbią geležinkelio jungtį.
Debalcevės netektis – viena skaudžiausių Ukrainos kariams. Jie dėl šio miesto intensyviai kovėsi paskutinėmis savaitėmis, tačiau nepajėgė sustabdyti Maskvos remiamų separatistų.
Vietoje esantys korespondentai teigia, kad kovos po Ukrainos kariams traukianti nesibaigė. Kelios valandos po to, kai ukrainiečiams buvo duota komanda pasitraukti, virš Debalcevės kilo juodi dūmai, buvo girdėti sprogimai.
Kijevo kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad prorusiški separatistai toliau vykdo atakas prieš vyriausybines pajėgas Rytų Ukrainoje, nepaisydami paliaubų ir Kijevo karių atitraukimo iš Debalcevės miesto, skelbia „Reuters“.
Sukilėliai, pasitelkdami raketas, artileriją ir tankus, surengė 46 atakas prieš Ukrainos pajėgas. Išpuoliai surengti vyriausybės kontroliuojame Mariupolio uostamiestyje, esančiame Pietryčių Ukrainoje, šalia Azovo jūros.
Savo taikiniu Rusijos remiami smogikai pasirinko Šyrokynės miestelį, esantį šalia Mariupolio uostamiesčio.
Ukrainos kariškių atstovas Anatolijus Stelmachas teigia, kad Šyrokynė buvo bombarduojama praktiškai apskritą parą. „Per pastarąją parą buvo 13 minosvaidžių ir artilerijos atakų. Be to, priešai naudojo tankus. Galime pasakyti, kad Šyrokynė tapo kovos veiksmų epicentru“, – sakė A.Stelmachas.
Jis pažymėjo, kad separatistai apšaudė kelis kitus miestelius Donecko ir Luhansko srityse. Pasak jo, per pastarąją parą įvyko iš viso apie 40 tokių šaudymo incidentų.
Kariuomenės atstovas Mariupolyje ketvirtadienį pranešė, kad naktį atakų nebuvo ir padėtis buvo rami.
ESBO dar nepatvirtino, kad iš konflikto zonos patraukta ginkluotė
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovas ketvirtadienį pranešė, kad kol kas specialiosios misijos Ukrainoje tyrėjai dar negali patvirtinti, kad iš konfliktinės zonos Ukrainoje rytuose buvo patraukta sunkioji ginkluotė, skelbia TASS.
„Mes nematėme, kad sunkioji ginkluotė būtų patraukta“, – kalbėjo atstovas.
Misijos atstovas Debalcevėje susiklosčiusios situacijos nekomentuos ir pastabų neišsakys, nes stebėtojams dar nepavyko pasiekti šios vietovės ir visko pamatyti savo akimis. Manoma, kad ugnis yra nutraukta beveik visur, išskyrus kelis pavienius apšaudymus Luhanske, Donecke ir Kramatorske.
