Esą jei JAV prezidentas Barackas Obama palaimintų sprendimą skirti Ukrainai mirtiną pagalbą, V.Putinas galėtų „suorganizuoti“ sukilimą Charkove.
Sukiltų, žinoma, prorusiški Charkovo separatistai, o juos, kaip ir Donecke bei Luhanske, remtų reguliariosios Rusijos pajėgos ir sunkioji rusiška ginkluotė.
„Manau, kad Charkovas Maskvai bus svarbus koziris reaguojant į amerikiečių diskusijas dėl paramos Ukrainai. Jei V.Putinas sužinos, kad JAV tieks ukrainiečiams mirtiną ginkluotę, Charkovo puolimas bus labai realus“, – televizijai „Dožd" teigė S.Belkovskis.
Analitikas pakartojo manantis, kad antrieji Minsko vadinamieji susitarimai „buvo ir yra“ nereikšmingi: „Rusija jų nesilaiko, rusai nepasirašė kokių nors dokumentų ir gali už nieką neprisiimti atsakomybės.“
Tiesa, S.Belkovskis pabrėžė, kad Charkovas – tai ne Doneckas ar Luhanskas, todėl separatistams užimti šį miestą, kuriame gyvena 1,4 mln. žmonių, būtų labai sunku.
„Luhanskas ir Doneckas – periferija, provincija. O Charkovas yra antroji Ukrainos širdis – iškart po Kijevo“, – teigė S.Belkovskis.
V.Putinas esą remtųsi jau patikrintais principais. Charkove iš pradžių staiga atsirastų vietinių „liaudies aktyvistų“ – greičiausiai tų, kurie sekmadienį, minint Maidano metines, surengė dviejų žmonių gyvybę nusinešusį sprogdinimą.
„Separatistus, žinoma, remtų Rusijos pareigūnai ir kariškiai“, – svarstė S.Belkovskis.
Politologo teigimu, galimas ir toks variantas, kad į Charkovą, jei jau čia kiltų neramumai, būtų pasiųsti „Rusijos taikdariai“. Esą tokiu atveju Kremlius į kovą mestų „Ukrainos vyriausybę tremtyje“, kuriai vadovautų buvęs premjeras Mykola Azarovas.
„Tokia „vyriausybės tremtyje“ idėja vis dar palaikoma tam, kad egzistuotų darinys, galintis kviestis Rusijos pajėgas į Ukrainą“, – teigė S.Belkovskis.
Tiesa, kiti gynybos specialistai mano, jog Charkovo puolimas jau būtų „atviras karas“. O toks karas V.Putinui esą nepriimtinas – Kremlius po Rytų Europą šiuo metu sėja hibridinio karo sėklas.
Parengė Gintaras Radauskas
