„Atsižvelgdami į tai, ką šiuo metu žinome, manome, kad kasetines bombas naudojo abi pusės“, – pareiškė viena „Amnesty International“ vadovių Anna Neistat.
Kasetinė bomba – tai kasetė, viduje turinti maždaug 200 mažų skeveldrinių bombų, kurios žemės paviršiuje išsisklaido į visas puses, sprogsta ir pažeidžia didelį atakuojamos teritorijos plotą.
Didžiausias kasetinių bombų trūkumas – mažosios bombos toli gražu ne visuomet sprogsta pasiekusios taikinį žemėje. Jos lieka gulėti ir neretai sprogsta tuomet, kai jas kas nors užmina arba pakelia.
Kasmetinėje ataskaitoje organizacija taip pat skelbia, kad abi pusės nebrangina civilių gyvybių ir gyvenamosiose zonose atakuoja taikinius minosvaidžiais bei raketomis.
Per Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų kovas Rytų Ukrainoje nuo praėjusių metų balandžio jau žuvo beveik 5,8 tūkst. žmonių.
„Abi pusės nesugeba apsaugoti civilių ir taip pažeidžia karo įstatymus“, – pažymėjo „Amnesty International“.
A.Neistat teigimu, Rytų Ukrainoje netrūksta pagrobimų, kankinimų ir egzekucijų, kurias rengia tiek separatistai, tiek prieštaringai vertinami Ukrainos savanorių batalionai.
Pagal itin gležną paliaubų susitarimą, kuris buvo pasiektas vasario 12 dieną Minske, abi konflikto pusės jau turėjo atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos. Tačiau Ukrainos kariuomenė antradienį paskelbė, kad karinę techniką atitrauks tik tada, kai iš tikrųjų pradės veikti paliaubos.
Parengė Gintaras Radauskas
