„Dalyje karinių dalinių, priklausančių Baltijos jūros laivynui, Pietinei karinei apygardai, o taip pat desantininkų pajėgoms skelbiama aukščiausio lgio kovinė parengtis, vyks vadaviečių pratybos“, – karinės vadovybės pranešimą citavo Rusijos naujienų agentūra TASS.
Tuo tarpu naujienų agentūra RIA Novosti praneša, kad į Kaliningrado sritį Rusija permes mažojo nuotolio balistines raketas „Iskander-M“, kurios gali gabenti branduolinį užtaisą 450 km atstumu. Į karines bazes permetami papildomi naikintuvai ir bombonešiai.
Į Krymą siunčia bombonešius
Rusijoje atliekant iš anksto neskelbtą ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą bus atliktas didelio masto dalinių perdislokavimas ir šalies pietuose. O į Rusijos okupuotą Krymą bus pasiųsti strateginiai raketnešiai Tu-22M3, antradienį pranešė vienas šaltinis Gynybos ministerijoje.
„Vykdant iš anksto neskelbtą ginkluotųjų pajėgų kovinės parengties patikrinimą į Krymą bus perkelti strateginiai raketnešiai Tu-22M3“, – šaltinis sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
„Siekiant sustiprinti Arkties pasienį, vykstant neeiliniam patikrinimui vykdomas dviejų sustiprintų pulkų ir oro desantininkų specialiosios paskirties dalinių perdislokavimas“, – pažymėjo šaltinis.
Rusijos karinės pajėgos dar pirmadienį pradėjo plataus masto karinius manevrus Arkties ir kitose jūrose, prezidento Vladimiro Putino nurodymu demonstruodamos savo karinę galią Vakarams, santykius su kuriais temdo įvykiai Ukrainoje.
Penkių dienų pratybos Arkties jūrose, kuriose dalyvauja 38 tūkst. karių, daugiau nei 50 antvandeninių ir povandeninių laivų, 110 karinių lėktuvų, skirtos patikrinti Rusijos Šiaurės laivyno karinį pasirengimą dislokuoti papildomas karines pajėgas iš centrinės Rusijos.
„Nauji iššūkiai ir grėsmės kariniam saugumui reikalauja toliau didinti ginkluotųjų pajėgų kovinius pajėgumus ir skirti ypatingą dėmesį naujai suformuotam šiaurės strateginiam junginiui“, – sakė gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Pratybose taip pat tikrinama Rusijos kariuomenės parengtis sustiprinti pajėgas Naujojoje Žemėje ir Prano Juozapo Žemės salyne, bei apsaugoti valstybės sienas sausumoje, oro erdvėje ir jūroje, sakė ministras per televiziją.
Tarp pratybų užduočių yra specialiųjų operacijų pajėgų perkėlimas oro transportu į atokias vietoves ir veiksmai priešo diversijoms sutrukdyti.
Pratybos vyksta ir kitose Rusijos vietose. Maždaug 3 tūkstančiai karių dalyvauja apmokymuose Sachalino saloje, Kamčatkos pusiasalyje ir kituose Tolimųjų Rytų rajonuose.
Pietų Sibire Rusijos karinės oro pajėgos vykdo pratybas Buriatijos poligone, dar maždaug 500 karių dalyvauja taktinėse pratybose Stavropolio regione Rusijos pietvakariuose.
Tvyrant įtampai Rusijos ir Vakarų santykiuose dėl krizės Ukrainoje Vakarai taip pat tikrina savo karinę parengtį. Jungtinės Valstijos vėliau šį mėnesį planuoja surengti bendras pratybas su Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariais.
Baisiausias scenarijus: jei pratybos virstų karu
Lrytas.lt dar vasario mėnesį rašė, kad tokios netikėtos ir masinės Rusijos kariškių pratybos NATO šalyse buvo ir yra vertinamos labai rimtai.
Šaltojo karo laikais priešininkai itin atidžiai stebėdavo vieni kitų karines pratybas ir net pakeldavo parengties lygį. Buvo baiminamasi, kad tokios pratybos gali būti įžanga į netikėtą karinę invaziją. Panašu, kad tokie laikai grįžo, ir panašaus karinio scenarijaus dabar baiminamasi Baltijos šalyse
Planuotai arba netikėtai surengtos pratybos, kuriose dalyvauja dešimtys tūkstančių karių, tūkstančiai tankų, kitos šarvuotosios technikos, šimtai orlaivių ir laivų, baigiasi. Parodomoji dalis baigta, svečiai išsiskirsto. Tačiau NATO šalių žvalgyba pastebėjo, kad iš pratybų rajonų jas rengusi šalis savo karių ir technikos neatitraukia.
Priešingai – į susitelkimo rajonus ėmė plūsti logistinės paramos vienetai, technika su pontoniniais tiltais, skirtais persikelti per Europos šalių upes, o karo aviacijos bazėse lėktuvai liko išrikiuoti, tarsi būtų pasiruošę dar vienam antskrydžiui. Ir tada prasideda: iš pratybų rajonų į Vakarus pajuda tankai, strateginius objektus bombarduoja aviacija arba užima desantininkai, o į invaziją NATO sureaguoti laiku nespėja – net ir padidinus parengties lygį dalis karių atostogauja, o išjudinti NATO karinę mašiną užtrunka mažiausiai savaitę.
Tokio košmariško scenarijaus Šaltojo karo laikais bijodavo Aljansas. Ir tai buvo geriausiomis NATO dienomis – XX a. 9-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje, kai NATO pajėgos išties buvo galingos. Žinoma, panašios paranojiškos mintys apnikdavo ir sovietų vadovybę. Pavyzdžiui 1983 metais vykusios NATO pratybos „Able Archer“ pasižymėjo išskirtiniu slaptumu, o Maskva buvo patikėjusi, kad šie NATO kariniai mokymai – slaptas Aljanso planas suduoti pirmąjį triuškinamą smūgį Sovietų sąjungai.
Todėl šioje šalyje buvo paskelbtas didžiausias parengties lygis.Sovietų Sąjunga neegzistuoja jau daugiau kaip du dešimtmečius, tačiau Vladimiro Putino dėka ginklais vėl žvanginti ir Europą bauginti ėmusi Rusija ėmėsi senos taktikos.
Regis, ne veltui Kremlių šlovinantis komikas Michailas Zadornovas dar prieš dešimtmetį nuo scenos Rygoje juokavo, kad Baltijos šalys turėtų bijoti Rusijos karių, dalyvaujančių karinėse pratybose – esą girti rusų kariai galėtų pasiklysti su visomis tankų divizijomis. Anuomet publika juokėsi, bet dabar jau nebejuokinga, mat pratybų, kurios virsta karu, scenarijus esą vėl šlifuojamas Kremliuje.
Estijoje įsikūrusio tarptautinio gynybos studijų centro ekspertas Martinas Hurtas tikina, kad padažnėję netikėti, bet milžiniški Rusijos karinių pajėgų mokymai gali būti dalis strategijos, kurios tikslas – žaibiškas Baltijos šalių puolimas.
„Leiskite priminti, kad Rusijos agresija Kryme irgi prasidėjo kaip žaibiškos milžiniškos karinės pratybos, todėl turime likti budrūs“, – antrino Estijos gynybos ministerijos Politikos planavimo departamento vadovas Andresas Vosmanas.
