Rusai supyko ant sukrutusios Šiaurės Europos

Skandinavijos šalių gynybos ministrai nesirinko žodžių, kai paskelbė deklaraciją, kurioje pabrėžė, kad Europos saugumui daugiausia grėsmės kelia Rusijos veiksmai Ukrainoje. Maskva iškart pati prabilo apie pavojų.

Švedija pernai medžiojo prie Stokholmo atklydusį Rusijos povandeninį laivą.
Švedija pernai medžiojo prie Stokholmo atklydusį Rusijos povandeninį laivą.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

Apr 14, 2015, 8:27 AM, atnaujinta Jan 6, 2018, 9:36 PM

Kremliaus tvirtinimu, naujasis šiauriečių gynybos paktas yra „nukreiptas prieš Rusiją“ ir atspindi „konfrontacinį požiūrį“ į krizę Ukrainoje.

Ekspertų gana įžūliais laikomi Rusijos užsienio reikalų ministerijos komentarai buvo paskelbti reaguojant į vieną dienraščio „Aftenposten“ straipsnį.

Rašinyje buvo paskelbta bendra Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos ir Islandijos gynybos ministrų deklaracija, teigianti, kad Šiaurės Europa privalo ruoštis galimoms krizėms ir incidentams dėl Rusijos.

Švedija ir su Rusija ilgą sieną turinti Suomija nėra NATO narės, bet jau sustiprino bendradarbiavimą su Aljansu, o ši bendra deklaracija yra vienas stipriausių Šiaurės šalių atsakų į Rusijos agresiją.

Vis dėlto Maskva, atrodo, turi savo argumentų prieš veiksmus, kurių imamasi reaguojant būtent į Kremliaus elgesį ir įvairias provokacijas.

Esą šiauriečių bendradarbiavimas gynybos srityje, kitaip nei anksčiau, pradėjo įgauti prieš Rusiją nukreiptą kryptį, o „ypatingą nerimą“ neva kelia Suomijos ir Švedijos tendencija palaikyti artimesnius ryšius su NATO.

Penkių Šiaurės šalių ministrai savo deklaracijoje paskelbė, kad nuo šiol dalysis informacija apie teritorinių vandenų ir oro erdvės pažeidimus, kartu stiprins kibernetinę gynybą, rengs karines pratybas, dalysis oro pajėgų bazėmis ir nuodugniai apsvarstys galimybę pradėti bendrą oro policijos misiją.

„Rusijos veiksmai Ukrainoje yra didžiausias iššūkis saugumui Europoje. Todėl turime būti pasirengę atremti įmanomas krizes“, – įspėjo ministrai ir pažymėjo, kad Rusija pastaraisiais metais daug investuoja į savo karinių pajėgumų didinimą.

Rusų kariniai lėktuvai per pastaruosius metus šimtus kartų pavojingai priartėjo prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos oro erdvės. Buvo erzinami ir skandinavai.

Pernai birželį Rusijos bombonešiai simuliavo Danijai priklausančios Bornholmo salos puolimą, o spalio mėnesį du bombonešiai pažeidė Švedijos oro erdvę.

Švedai Stokholmo salyne taip pat medžiojo čia užklydusį rusų povandeninį laivą.

Galiausiai Rusijos naikintuvas balandžio pradžioje, kaip vėliau skelbė Pentagonas, „pavojingai ir neprofesionaliai“ perėmė JAV žvalgybos lėktuvą RC-135U, nors pastarasis skrido neutralioje oro erdvėje į šiaurę nuo Lenkijos.

Nuomonių apklausos rodo, kad 64 procentai suomių vis dar nenori šalies prisijungimo prie NATO. Bet švedams narystė Aljanse vis patrauklesnė. („EUobserver.com“, ELTA, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.