„Pew Research Center“ atlikta apklausa parodė, kad vidutiniškai 39 proc. NATO šalių piliečių sutinka, kad Rusija yra pagrindinis Ukrainos konflikto kaltininkas. Daug mažiau – 18 proc. – dėl konflikto kaltę verčia Luhansko ir Donecko prorusiškiems separatistams.
70 proc. NATO šalių narių piliečių mano, kad Vakarai Ukrainai turėtų teikti ekonominę pagalbą, tačiau tik 41 proc. sutiktų jai siųsti ginklus.
Tačiau labiausiai nerimą galėtų kelti Vakarų nenoras įsitraukti į šį konfliktą, ypač kariniu būdu. Jie nepalaiko plano pasinaudoti Penktuoju NATO sutarties straipsniu ir apginti agresorės užpultą sąjungininkę.
42 proc. dalyvavusių apklausoje teigė, kad jų šalis neturėtų naudoti karinės jėgos, jeigu Rusija užpultų savo kaimyninę šalį, o 48 proc. tam neprieštarautų.
Tik amerikiečių ir kanadiečių dauguma norėtų ginklu padėti kitai NATO šaliai, o labiausiai to nenorėtų Vokietijos gyventojai – tam prieštarautų 58 procentai.
Ukrainos konfliktui tęsiantis nesantaika tarp Rusijos ir Vakarų vis gilėja. Vidutiniškai tik ketvirtadalis NATO šalių gyventojų į Rusiją žiūri draugiškai, o vos 12 proc. rusų taip pat teigiamai atsiliepia apie NATO.
Nuo 2013 metų rusų teigiamas požiūris į JAV ir ES nukrito daugiau nei 30 procentinių punktų. Pusė Rusijos gyventojų NATO laiko didžiausia karine grėsme jų šaliai.
Tuo pačiu metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvaizdis namuose ir po krizės išlieka puikus. Absoliuti dauguma rusų palaiko jo vidaus ir užsienio politikos sprendimus.
Vis dėlto rusai taip pat turi nusiskundimų dėl ekonominės situacijos ir dabar labiau nei 2014 metais pritaria teiginiui, kad V.Putino veiksmai Ukrainoje kenkia Rusijos įvaizdžiui visame pasaulyje.
Rusijos nacionalizmas auga kaip ant mielių. Palyginus su 2013 metais, labai teigiamai savo šalį vertinančių rusų skaičius pakilo 34 procentiniais punktais.
Septyni iš dešimties rusų taip pat liūdi dėl to, kad Sovietų Sąjunga žlugo, o 61 procentas tam tikras kitų šalių teritorijas laiko Rusijai priklausančiomis žemėmis. Balandžio mėnesį atliktoje „Pew Research Center“ apklausoje dalyvavo daugiau nei 11 tūkst. Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Rusijos ir Ukrainos gyventojų.
