Pasirodžius pranešimų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ketina dislokuoti sunkiosios karinės technikos Rytų Europos ir Baltijos šalyse, Rusija po kelių dienų paskelbė planuojanti savo branduolinį arsenalą padidinti keturiomis dešimtimis naujų tarpžemyninių balistinių raketų.
Tai naujausias epizodas virtinėje grasinimų ir konfrontacijų, kaip vieno Rusijos naikintuvo artimi skraidymai virš JAV eskadrinio minininko ar incidentas, kai britų naikintuvai buvo pakelti dėl dviejų Rusijos strateginių bombonešių, priartėjusių prie Didžiosios Britanijos oro erdvės.
Abiejų pusių karingos kalbos skatina prielaidas, kad Rusija ir Vakarų valstybės atnaujino šaltojo karo laikų ginklavimosi varžybas, tačiau jos sudaro sąlygas dar didesniam pavojui: kad gali kilti atsitiktinis karo konfliktas, pabrėžia ekspertai.
„Manau, pavojus yra rimtas. Manau, kad viena kitos ketinimus klaidingai interpretuoja abi pusės, bet ypač Rusija“, – sako Europos užsienio santykių tarybos Rusijos politikos ekspertė Kadri Liik.
„Esama realaus pavojaus, kad Rusija atsakys į savo pačios įsivaizduojamą ataką. Jie keršytų realiame pasaulyje“, – pridūrė ji.
K.Liik yra viena iš daugelio ekspertų, raginančių formuoti tiesioginius ryšių kanalus tarp Rusijos ir Vakarų šalių bei jų sąjungininkų karinių pajėgų, siekiant užtikrinti, kad bet koks neplanuotas susirėmimas „nevirstų kuo nors daugiau“.
Dramatiškai bloga padėtis
Vakarų valstybių santykiai su Maskva pašlijo labiausiai nuo šaltojo karo laikų dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir jos palaikymo Rytų Ukrainos separatistams – politinio arba netgi karinio.
Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro darbuotojas Jeffrey Mankoffas laikosi nuomonės, kad ši įtampa didina klaidingų vertinimų ir atsitiktinių konfliktų tikimybę.
„Vis dėlto nemanau, kad kuri nors pusė to nori“, – pridūrė jis.
Iš tikrųjų Vakarų pozicija turi siųsti „žinią apie ryžtą tiek Rytų Europos valstybėms, tiek Maskvai“.
J.Mankooffui susirūpinimą kelia kai kurių Rusijos analitikų kalbos apie lokalaus branduolinių ginklų naudojimo galimybę, taip pat neseniai tos šalies prezidento Vladimiro Putino priminimus, kad Rusija yra branduolinė valstybė.
Kita vertus, ekspertas mano, kad Vakarai ir Rusija puikiai suvokia, kuo gresia didinti įtampą iki realaus karinio susirėmimo ribos.
„Abi šalys supranta, kad bus prieita iki karinės konfrontacijos, abi pusės turi branduolinių ginklų, tad padariniai visiems gali būti dramatiškai blogi“, – sakė jis.
„Esame nusiteikę rimtai“
Rusijos požiūriu Vakarų kišimasis regione, kuris anksčiau priklausė Sovietų Sąjungos įtakos zonai, nėra nekaltas, sako ekspertai. Maskva įsitikinusi, kad Vakarų šalys pakurstė Ukrainoje sukilimą, kuris praėjusiais metais nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.
Be to, V.Putino pareiškimas apie Rusijos branduolinių raketų arsenalo didinimą yra logiškas atsakas į Amerikos planus siųsti sunkiosios karinės technikos į Rytų Europą, sako Politikos ir ekonomikos ryšių agentūros prokremliškas direktorius Dmitrijus Orlovas.
Jo nuomone, Rusija privalėjo reaguoti į didėjančią JAV grėsmę, bet nesistengia veltis į karinę konfrontaciją. D.Orlovas prognozuoja, kad tiesioginio karinio susirėmimo nebus.
„Tai mojavimas kardais, abipusis keitimasis akibrokštais“, – sako D.Orlovas.
Tačiau esama ir tokių, kurie mano, kad didžiausias pavojus kiltų tuo atveju, jeigu nebūtų reaguojama į Rusijos veiksmus ir retoriką.
Vakarų šalių nesugebėjimas imtis karinio atsako Ukrainoje tik padrąsino Rusiją ir suteikė jai galimybę pasinaudoti palankia proga, sako Igoris Sutiaginas, dirbantis Didžiosios Britanijos strateginių tyrimų centre – Karališkajame jungtinių tarnybų institute.
„Jie (rusai) panašūs į vandenį. Jeigu jie pamato spragą – veržiasi į priekį, o jeigu pamato betoną – tiesiog sustoja“, – sakė I.Sutiaginas.
„Amerika jiems tiesiog sako: „Mes esame rimtai nusiteikę“, – pridūrė jis. – Psichologiniu lygmeniu tai mažina konfrontacijos ir susirėmimo riziką.“
„Praėjusiais metais Rusija įsigijo 38 naujas tarpžemynines balistines raketas, šiemet dar 40. Koks esminis skirtumas tarp šių abiejų padėčių? Jokio“, – sako ekspertas, siūlantis taip pat neužmiršti fakto, kad V.Putinas „ketina nurašyta 72“ pasenusias tarpžemynines balistines raketas.
