Kalbėdamas netoli Brandenburgo vartų Berlyne, A.Carteris atkreipė dėmesį į pažangą, kurią Europa padarė nuo Šaltojo karo pabaigos, ir pareiškė, kad Rusijai neturi būti leista atsukti atgal laikrodžio.
„Mes nesiekiame šaltojo, o juolab karštojo karo su Rusija“, – Pentagono vadovas pabrėžė sakydamas kalbą Berlyne įsikūrusiame strateginių tyrimų institute „Atlantik Brucke“ („Atlanto tiltas“), daugiausiai nagrinėjančiame Vokietijos ir JAV santykius.
„Nesiekiame padaryti Rusijos priešu. Tačiau visiškai neabejokite: mes ginsime savo sąjungininkus, taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką ir teigiamą ateitį, kurią ji suteikia mums visiems. Priešinsimės Rusijos veiksmams ir jų mėginimams atkurti sovietinę įtakos zoną“, – pridūrė jis.
J.Carteris šiuos komentarus išsakė pradėjęs kelionę Europoje, kurios pagrindinė tema – kaip JAV, NATO ir kiti partneriai galėtų geriausiai duoti atkirtį Kremliui po to, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir suteikė karinę pagalbą separatistams, kovojantiems su Kijevo vyriausybe Ukrainos rytuose.
Gynybos sekretorius sakė, kad Rusija ne vien modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas, bet ir stengiasi susilpninti NATO bei kelia grėsmę stabiliai ekonomikos ir saugumo padėčiai savo pastarosiomis kalbomis apie branduolinio arsenalo stiprinimą.
Jo viešnagė Vokietijoje pabrėžia dedamas pastangas užtikrinti abiejų šalių bendradarbiavimą, nors Vašingtono ir Berlyno požiūriai dažnai skiriasi. A.Carteris sakė, kad JAV ir Vokietija turi rasti naujų galimybių stiprinti karinius ryšius, mokymus ir pratybas.
A.Carteris gyrė Vokietijos lyderių pastangas imtis vadovaujamo vaidmens sprendžiant Ukrainos krizę ir siunčiant neletalinę karinę pagalbą ir stebėtojus į konfliktą Ukrainoje.
Pentagono vadovas toliau ragina Vokietiją ir kitus sąjungininkus tesėti pernai per NATO viršūnių susitikimą Velse duotus pažadus padidinti gynybos sektoriaus finansavimą. Jis perspėjo, kad jaučiama „nepaneigiama tendencija gręžtis vidun“ ir kad visi privalo saugotis tokios pagundos.
A.Carteris nurodė, kad kartu su Vokietijos užsienio reikalų ministre Ursula von der Leyen aplankys naujų NATO ypač greitojo reagavimo pajėgų jungtinį dalinį, kuris buvo įkurtas siekiant užtikrinti spartesnį Europos ir NATO sąjungininkų atsaką į regionines grėsmes.
Vėliau jis dar aplankys Estiją ir Briuselį, kur dalyvaus gynybos ministrų susitikime.
Šio A.Carterio vizito pagrindinė žinia – kad JAV ir NATO turi laikytis „stipraus, bet subalansuoto“ požiūrio Rusijos atžvilgiu.
Bejėgė sulaikyti karius
Rusijos saugumo tarybos sekretorius pirmadienį pareiškė, kad neįmanoma užkirsti šalies piliečiams galimybės prisidėti prieš Ukrainos separatistų, kovojančių su provakarietiška Kijevo vyriausybe, nes juos valdo „emocijos“.
Kremliaus vanagu laikomas Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Nikolajus Patruševas, dabar vadovaujantis prezidento Vladimiro Putino nacionalinio saugumo patarėjų grupei, sakė, kad tą konfliktą kursto Jungtinių Valstijų pastangos nušluoti Rusiją.
„Mes nieko neraginame ir neskatiname to daryti. Tačiau realiai neįmanoma užkirsti tam kelio“, kai Rusijos žmonės sužino apie „žiaurumus“ esą vykstančius kaimyninėje šalyje, sakė N.Patruševas.
„Juk 2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos ne šiaip sau atvyko į Rusiją – jie čia turi giminaičių ir draugų. Jie pasakoja apie ten vykstančius žiaurumus. Po to suveikia emocijos: žmonės ten vyksta ir dalyvauja (kautynėse)“, – jis sakė duodamas platų interviu, kurį verslo dienraštis „Kommersant“ paskelbė pirmadienį.
V.Putinas tvirtina, kad krizė Ukrainoje įsiplieskė dėl smurtinio režimo pasikeitimo, kurį pakurstė ir finansavo JAV, bet N.Patruševas teigė, kad Amerikos tikrasis tikslas – sunaikinti Rusiją.
„Iš tikrųjų jų nejaudina, kas dėsis Ukrainoje. Jiems paprasčiausiai reikia daryti spaudimą Rusijai – ir JAV tai daro... Amerikiečiai skelbia apie savo suinteresuotumą užtikrinti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Tačiau Ukraina jų visiškai nedomina. Juos domina Rusija“, – aiškino jis.
„Jiems labai norėtųsi, kad Rusijos apskritai nebūtų – kaip šalies, – pridūrė N.Patruševas. – Nes mums priklauso milžiniški turtai. Tuo tarpu amerikiečiai mano, kad mums jie priklauso neteisėtai ir nepelnytai, nes, jų nuomone, mes jais naudojamės ne taip, kaip turėtume.“
N.Patruševas taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos visiškai diktuoja Europos Sąjungos politiką Rusijos atžvilgiu.
Kremliaus strategas tikino, kad ES paskelbė sankcijas Rusijai tik dėl „JAV įtakos“ ir kad Europa slapta pripažįsta pernai kovą Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją, išprovokavusį paskelbti pirmąjį sankcijų paketą.
„Vakaruose supranta, kad viskas, kas įvyko Kryme, buvo teisėta; kad buvo referendumas ir panašiai. Ir tikrųjų jiems ypatingų prieštaravimų dėl Krymo nekyla. Ir manau, kad ilgainiui visa tai nurims“, – sakė N.Patruševas.
Žurnalistas dar pasiteiravo FSB vadovo, ar tai amerikiečiai tokie stiprūs, ar europiečiai tokie silpni?
„Ir viena, ir antra. Europiečiai gana bevaliai, ir amerikiečiai – stiprūs. JAV siekia dominuoti pasaulyje. Toks tikslas įrašytas jų doktrinose. Ir kol kas jiems tai sekasi: jie dominuoja, nors pasaulis keičiasi“, – atsakė jis.
