Nuolatinių Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narių – JAV, Rusijos, Kinijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos – ir Vokietijos sudaryta grupė užbaigė derybų maratoną Vienoje.
Derybose dalyvavę diplomatai džiūgavo, kad pasaulis dabar taps saugesne vieta. Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Federica Mogherini tikino, kad dabar Iranas nebeturės jokio priėjimo prie branduolinių ginklų.
Nors abi derybų pusės yra plakamos už tai, kad galėjo išplėšti dar daugiau, visų derybose dalyvavusių šalių užsienio reikalų ministrai vakar sutartinai rodė vienybę.
Paklusnumą maino į prekes
Teheranas sutiko sumažinti savo urano sodrinimą dviem trečdaliais, nenaudoti kelių sodrinimo kompleksų ir sumažinti turimas urano atsargas.
JT inspektoriai galės reikalauti leidimų apsilankyti kariniuose Irano objektuose ir vykdyti stebėjimo misiją.
Tačiau Iranas iškovojo teisę šių leidimų neišduoti, o inspektorių apsilankymą atidėti. Tokiu atveju ginčą spręs iš derybose dalyvavusių šalių sudaryta speciali komisija.
Kai Tarptautinė atominės energijos agentūra pripažins, kad Iranas laikosi nurodymų, JT, ES ir JAV ketina panaikinti ekonomines sankcijas šaliai.
Tiesa, visi apribojimai nebus panaikinti vienu rankos mostu. Pavyzdžiui, ginklų tiekimas nebus atnaujintas dar penkerius, o raketų – dar aštuonerius metus.
JAV įsipareigojo atšaukti sankcijas naftos, dujų prekybai, finansinėms operacijoms ir aviacijai. Planas toks detalus, kad jame paminėti ir konkretūs produktai, kuriuos nuo šiol turėtų būti galima importuoti iš Irano, – kilimai, pistacijos ir ikrai.
Pavadino istorine klaida
Pagaliau pasiektą susitarimą Vakarai džiūgaudami pavadino istoriniu.
Tačiau, Izraelio politikų nuomone, derybos ir jų baigtis į istoriją įeis dėl visai kitokių priežasčių.
„Kai susitarimą norima pasiekti bet kokia kaina, gauname tokį rezultatą. Jau dabar aišku, kad susitarimas yra istorinė klaida“, – tinkle „Twitter“ rašė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.
Jam antrino ir nacionalistinės partijos „Bayit Jehudi“ vadovas Naftali Bennettas.
„Ši diena į istoriją įeis kaip juodas momentas laisvojo pasaulio istorijoje, – rėžė Izraelio švietimo ministras. – Istorijos vadovėliai turės būti perrašyti, o šis periodas nuo šiol bus laikomas pavojingu ir sunkiu.“
Be to, nors susitarimas su Iranu yra vienas svarbiausių JAV prezidento Baracko Obamos kadencijos laimėjimų, džiaugtis juo taip pat gali būti ankstoka.
Kongresas turi per 60 dienų persvarstyti susitarimą ir balsavimu jį atmesti. Apie tokius planus dar susitarimo nematę respublikonai kalbėjo jau kelias savaites.
Bet net ir tokiu atveju prezidentas neketina pasiduoti. Sveikindamas pasiektą susitarimą B.Obama vakar pažadėjo vetuoti bet kokius bandymus sustabdyti sandorio įsigaliojimą.
Nedažnai atsitinka, kad į B.Obamos pusę stoja ir Vladimiras Putinas. Taip atsitiko šįkart: Rusijos prezidentas susitarimą pavadino „palengvėjimo atodūsiu“. Tiesa, jis atsikvėpė pirmiausia dėl to, kad stiprėjanti Irano ekonomika reiškia daugiau iš Rusijos nuperkamų ginklų.
Praeities nepamiršo
Savo ruožtu vienas derybų iniciatorių JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sulaukė daug kritikos dėl savo pirminio plano numoti ranka į ankstesnius Irano siekius sukurti branduolinį ginklą ir net neprašyti paviešinti tyrimų.
Amerikos konservatyvios jėgos susitarimo džiaugsmą taip pat gesino priminimu, kad Iranas teikia finansinę pagalbą teroristinėms grupuotėms Artimuosiuose Rytuose – „Hezbollah“ ir „Hamas“.
JAV respublikonai suskubo priminti ir to, kad stiprėjantis Iranas gali kelti pavojų amerikiečių sąjungininkams regione.
„Gėda B.Obamai už tai, kad sutiko su susitarimu, kuris niekšiškam Irano režimui leis įvykdyti savo pažadą „nušluoti Izraelį nuo žemės paviršiaus“, – rėžė amžinas demokratų kritikas Mike'as Huckabee.
