Vakar Pekino Tiananmenio aikštėje vyko didžiausias iki šiol šalyje vykęs karinis paradas. Jo metu miestu žygiavo 12 tūkst. karių, riedėjo tankai, bombonešiai ir tarpžemyninės balistinės raketos, skelbia BBC.
Tačiau kai prezidentas Xi Jinpingas stojo į tribūna sakyti sveikinimo kalbos, jo žodžiai visiškai neatitiko aikštėje demonstruojamų karinių pajėgumų.
„Karo patirtis žmones priverčia dar labiau vertinti taiką. Nors istorija buvo įvairi, Kinija niekada nesieks dominavimo. Kinija niekada nebandys plėstis ir kančių, kurį patyrė, nesukels kitiems“, – kalbėjo Xi Jinpingas.
Labiausiai visus nustebino šalies vadovo pareiškimas, kad didžiausia pasaulio kariuomenė artimiausiu metu bus sumažinta 300 tūkst. karių.
Vis dėlto, analitikų teigimu, toks žingsnis nėra taikos simbolis, kokiu jį mėgino paversti Kinijos valdžia. Tai veikiau ekonominis sprendimas.
2,3 mln. karių vienijančios pajėgos mažinamos norint sutaupyti lėšų, kurias vietoj to bus galima skirti moderniems ginklams karinėms jūrų ir oro pajėgoms.
„Tai iš tiesų yra sprendimas padidinti savo karinę jėgą perskirstant pinigus galingesnėms ir pažangesnėms technologijoms, kurios yra strategiškai naudingos“, – teigė Rytų-Vakarų tyrimų instituto ekspertas Gregas Austinas.
Pastaruoju metu Kinija susidūrė su keliomis nemenkomis problemomis. Rugpjūčio mėnesį Tiandzine įvykęs sprogimas padarė didžiulę žalą, o jo padariniai iki šiol tvarkomi vangiai.
Didžiulį nepasitikėjimą šalimi sukėlė ir panika akcijų biržoje, sukelta baimės, kad iki šiol sparčiai augusi Kinijos ekonomika gali pradėti trauktis.
Todėl Xi Jinpingui paradas yra puikus būdas nukreipti dėmesį nuo šalies bėdų. Patriotinius jausmus kinų širdyse prezidentas gal ir įžiebs, tačiau Vakarų nerimas dėl šalies išlieka.
Tai parodė ir beveik sutartinis Vakarų šalių atsisakymas stebėti šį renginį, primenantis gegužės 1-osios paradą Maskvoje. Ten kviestinių svečių gretos taip pat buvo tuštokos.
Faktas, kad Kinija savo karinius raumenis demonstravo Tiananmenio aikštėje, kur kariai jėga numalšino demokratijos šalininkų protestus 1989 metais, iš dalies tikriausiai nulėmė daugumos Vakarų šalių lyderių sprendimą nevykti į Pekiną.
Daugiausiai dėmesio sulaukė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam tribūnoje buvo suteikta vieta šalia Xi Jinpingo.
Rusija ir Kinija neseniai surengė pačias didžiausias bendras karinio laivyno pratybas. Tokios pratybos vykdomos jau dešimtmetį, o kartu su jomis gilėja ir karinių galiūnių bendradarbiavimas.
Paprastai kariniai paradai Kinijoje vyksta kas dešimt metų minint Liaudies demokratinės respublikos įkūrimą 1949 metais, tačiau pergalė Antrajame pasauliniame kare buvo paminėta ypatingai trankiai.
Nors paradui buvo ruošiamasi ypatingai kruopščiai, jo galybės iš arti paprasti kinai negalėjo pamatyti.
Arčiau Tiananmenio aikštės gyvenantiems žmonėms įsakyta nesiartinti prie langų, neišeiti į lauką ir negaminti maisto, kad netyčia kilęs gaisras nepatrauktų dėmesio.
Užterštu oru pagarsėjęs Pekinas prieš kelias savaites sustabdė kelias gamyklas, kad virš aikštės būtų matomas giedras dangus.
Kad parade dalyvaujantiems lėktuvams pavojaus nekeltų paukščiai, į orą buvo paleisti sakalai. Parado organizatoriai netgi ištreniravo makakas, kad šios naikintų paukščių lizdus.
Dėl parado aukojasi visi – renginyje dalyvaujantiems karininkams liepta numesti maždaug 5 kilogramus svorio, o televizijos žiūrovai kelias dienas buvo priversti žiūrėti tik patriotinius karinius filmus.
„Niekas nerengia tokių karinių paradų kaip komunistai – net jeigu su komunizmu juos sieja tik vardas“, – juokavo „Slate“ apžvalgininkas Joshua Keatingas. (AP, „Reuters“, BBC, „The Wall Street Journal“, LR)
