„Islamistai, džihadistai ir musulmonų ekstremistai, švelniai tariant, nėra patenkinti Rusijos veiksmais Sirijoje. Jie bus pasiruošę kažkokiu būdu atsakyti į tai, kas ten dabar vyksta“, – svarstė terorizmo analitikas Sergejus Gončarovas, kuris vadovauja Rusijos specialiųjų pajėgų būrio „Alpha“ veteranų organizacijai.
Atsakomųjų džihadistų veiksmų grėsmė nėra nauja. Dar prieš tai, kai Rusija į Siriją nusiuntė savo ginkluotę ir oro pajėgas, „Islamo valstybė“ šią valstybę laikė viena iš priešų.
Praėjusių metų rugsėjį, kai džihadistai rusų karinėje bazėje Rakos provincijoje perėmė naikintuvą MiG, jie pirmą kartą atvirai paskelbė karą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Ši žinutė skirta tau, Vladimirai Putinai! Tai orlaiviai, kuriuos tu siuntei (Sirijos prezidentui) Basharui al-Assadui, o mes juos atsiųsime tau atgal. Įsimink tai!“,- tąsyk Kremliaus lyderiui grasino džihadistai, internete paskelbę vaizdo įrašą.
Dabar ekspertai baiminasi, kad, prasidėjus Rusijos atakoms Sirijoje, kovotojų žodžiai gali pavirsti kruvinais veiksmais.
Pavojus užgimė namuose
Kaip tvirtino Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) direktoriaus pavaduotojas Sergejus Smirnovas, maždaug 2,4 tūkst. rusų – daugiausiai iš musulmonų apgyvendintų Čečėnijos ir Dagestano regionų – kovoja kartu su „Islamo valstybės“ džihadistais Sirijoje.
Beveik visos didžiausios teroristinės atakos Maskvoje buvo įvykdytos žmonių iš būtent šių regionų.
Belferto mokslo ir tarptautinių santykių analitiniame centre dirbantis Simonas Saradžijanas teigia, kad kol šie žmonės kaunasi Vidurio Rytuose, tol Rusija yra saugesnė.
„Kol jie veikia ten, terorizmo grėsmė Rusijoje iš tiesų sumažėjusi, – aiškino analitikas. – Kuo daugiau kovotojų Rusija sunaikins Sirijos teritorijoje, tuo mažiau jų grįš čia“.
Tačiau, pasak Carnegie analitiniame centre Maskvoje dirbančio Aleksėjaus Malašenkos, prie „Islamo valstybės“ prisijungė daug daugiau – maždaug 7 tūkst.- kovotojų ir Rusijos, o šimtai jų vėl grįžo į Rusiją.
Anot jo, nuo tada, kai Sirijoje Rusija ėmė vykdyti atakas, šalies valdžia daugiau dėmesio dabar skiria vidaus saugumui.
Antai praėjusią savaitę prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas pranešė, kad specialiosios šalies tarnybos ėmėsi išskirtinių saugumo priemonių.
Į derybas V.Putinas nesileidžia
Teroristai stengiasi suduoti smūgius simboliniams taikiniams ir sukelti kuo didesnę audrą žiniasklaidoje.
„(Rusijoje) teroro atakos tikimybė labai didelė ir ji greičiausiai gali įvykti dideliame mieste, tokiame, kaip Maskva, kad būtų padarytas politinis pareiškimas. Mes tik nežinome, kada tai gali įvykti“, – prognozavo A.Malašenka.
Ankstesnės atakos buvo visų pirma nukreiptos prieš Rusijos vyriausybės politiką Šiaurės Kaukaze. Tačiau, kaip rodo istorija, teroristai dažnai imasi brutalių priemonių, kad priverstų šalis nutraukti jiems nepalankią užsienio politiką.
Rusija su teroristais elgėsi skirtingai. 1995-aisiais, po įkaitų dramos Budionovskio mieste, Kremlius grįžo prie derybų stalo su Čečėnijos sukilėliais.
Tačiau nuo tada, kai į valdžią atėjo V.Putinas, prasidėjo politika: „jokių derybų su teroristais“. Šios pozicijos V.Putinas nepakeitė net po 2004-ųjų išpuolio Beslano mokykloje, per kurį žuvo 350 žmonių – pusė jų buvo vaikai.
Manoma, kad joks teroro aktas nepriverstų Rusijos prezidento nutraukti ir savo dabartinius veiksmus Sirijoje.
„Net jei „Islamo valstybė“ sugebėtų surengti sėkmingas atakas Rusijos žemėje, ji nepakeis Rusijos politikos Sirijoje“, – įsitikinęs S.Saradžijanas.
Grėsmė augs gilėjant konfliktui
Daugybė analitikų teigia, kad atakos Sirijoje nelems staigių teroro atakų Rusijoje, tačiau grėsmė išaugs, jei konfliktas užsitęs.
„Išlieka klausimas, ar Kremlius bus įviliotas į situaciją, kartais labai gerai matomą, kai valstybės įsitraukia į užsienio intervencijas. Jos mano, kad dar vienas postūmis, dar vienas jėgų pastiprinimas kažką pakeis“, – kalbėjo Niujoko universiteto profesorius Markas Galeotti.
Ir kol Maskvos oro smūgiai gali eliminuoti dalį jos priešų, jie tuo pačiu metu gali sukurti naujų.
Vakarų lyderiai jau dabar nuolatos reiškia susirūpinimą, kad Rusija bombarduoja ne tik „Islamo valstybės“ taikinius, bet ir JAV remiamas grupes, tokias, kaip Laisvoji Sirijos armija.
Galiausiai, didelė grėsmė kyla rusams, gyvenantiems Sirijoje: tiek kariniam personalui, tiek eiliniams rusams, gyvenantiems Damaske ir kituose miestuose.
