Rusijos povandeniniai laivai – pavojingai arti interneto kabelių

JAV karininkai ir žvalgybininkai susirūpinę: Rusijos povandeniniai laivai dabar plaukioja pavojingai arti internetinių kabelių. Baiminamasi, kad įvykus diplomatinei krizei rusai gali šiuos kabelius nutraukti ir taip suardyti interneto ryšį.

JAV žvalgybininkai pastebėjo įtartiną Rusijos povandeninių laivų veiklą prie internetinių kabelių.<br>RIA Novosti nuotr.
JAV žvalgybininkai pastebėjo įtartiną Rusijos povandeninių laivų veiklą prie internetinių kabelių.<br>RIA Novosti nuotr.
JAV žvalgybininkai pastebėjo įtartiną Rusijos povandeninių laivų veiklą prie internetinių kabelių.<br>RIA Novosti nuotr.
JAV žvalgybininkai pastebėjo įtartiną Rusijos povandeninių laivų veiklą prie internetinių kabelių.<br>RIA Novosti nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

lrytas.lt

Oct 26, 2015, 6:47 PM, atnaujinta Oct 7, 2017, 5:36 PM

JAV dienraštis „The New York Times“ pranešė, kad JAV žvalgybininkai pastebėjo įtartiną Rusijos povandeninių laivų veiklą prie internetinių kabelių Šiurės jūroje, prie Šiaurės Rytų Azijos ir JAV krantų.

Rusijos povandeniniai laivai plaukioja itin arti jūros dugne ištiestų kabelių, kuriais perduodama visa pasaulinė internetinė komunikacija. Tai verčia JAV pareigūnus manyti, kad Maskva turi planų šiuos kabelius nukirsti, jei įvyktų konfliktas.

Ši problema gilesnė, nei Šaltojo karo laikais, kai baimintasi, kad Rusija perskaitys kabeliais siunčiamus signalus.

Rusijos įsilaužimas į JAV informacijos perdavimo sistemą gali sukelti kabelių gedimus ir nutraukti interneto ryšį, nuo kurio šiais laikais priklausoma daugybės valstybių ekonomika.

Kas dieną internetu įvykdoma sandorių už 9 trilijonus eurų, todėl bet koks internetinio ryšio nutraukimas būtų katastrofiškas viso pasaulio verslo industrijoms – ypač Vakarams, kur verslas itin priklausomas nuo interneto.

Be to, šie kabeliai itin svarbi komunikacijos priemonė, kurią panaikinus kyla grėsmė valstybių saugumui, kurios tampa izoliuotos nuo komunikacijos su likusiu pasauliu.

„Būtų labai blogai, jei sužinotume, kad kažkokia valstybė mėgina sugadinti komunikacijos kabelius. Vis dėlto kol kas, dėl povandeninių laivų operacijų specifikos, nieko daugiau negalime komentuoti“, – kalbėjo JAV karinio laivyno atstovas Williamas Marksas.

Kol kas nėra jokių įrodymų, kad kabeliai kur nors buvo nutraukti, tačiau prie jų besisukiojantys Rusijos povandeniniai laivai kelia nerimą. Ypač vertinant paskutiniu metu padidėjusį Maskvos karinį ir žvalgybinį aktyvumą.

„Aš kasdien rūpinuosi dėl to, ką galimai veikia Rusija, – teigė JAV karinio laivyno atstovas, admirolas Frederickas J.Roegge, tačiau neatskleidžia, kokie konkretūs Rusijos veiksmai jam kelia didžiausią nerimą.

Padidėjęs Rusijos aktyvumas vandenyje neramina ir NATO sąjungininkę Norvegiją, kuri prašo kaimyninių valstybių pagalbos mėginant susekti Rusijos povandeninių laivų judėjimą.

Anot ekspertų, Rusija gali sugadinti sistemas net nenaudodama tam reikalingos technikos ir atlikdama savo planus po priedanga.

„Visuomet yra grėsmė, kad kuri nors valstybė sugadins sistemą ir padarys tai slaptai – be karinių laivų su tam tinkama įranga, – aiškino kabelių saugumą tyrinėjęs ekspertas Michaelis Secheristas. – Juk kabeliai nuolat nutraukiami tempiant inkarus ar siaučiant stichijoms“.

Pentagoną labiausiai neramina dar ir tai, kad Rusija ieško pažeidžiamiausių vietų didžiuliame gylyje, kur sunku prižiūrėti kabelius ir dar sunkiau rasti bei taisyti jų gedimus.

Anot M.Secheristo, Rusijai kabelius rasti nesunku – jų buvimo vietos nėra slaptos. „Povandeniniai kabeliai ištiesti panašiomis trajektorijomis, kaip pirmieji kabeliai, ištiesti dar XIX a. 7 dešimtmetyje“, – pasakoja M.Secheristas.

Tiesa, išimtis yra slaptieji kabeliai, kurie yra skirti JAV specialiosioms operacijoms. Jie nepažymėti jokiuose žemėlapiuose. Labai tikėtina, kad Rusijai dabar rūpi surasti ir šias, slaptas, informacijos perdavimo sistemos grandis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.