„Islamo valstybė“ gamina „nešvarią“ bombą Europai?

Nuo 2015 metų spalio Ankaroje, Sinajaus pusiasalyje, Beirute, Paryžiuje ir Tunise surengtų teroristinių išpuolių, už kuriuos atsakomybę prisiėmė IV, aukomis tapo maždaug 500 žmonių. Po masinio žmonių sušaudymo Paryžiuje teroristai pagrasino surengsią naujas atakas Europos miestuose ir pažadėjo, kad nauji smūgiai bus dar kruvinesni ir labiau šokiruojantys.

Specialios paskirties dalinio išminuotojas naikina sprogmenis Niujorke.<br>„ViDA Press“ nuotr.
Specialios paskirties dalinio išminuotojas naikina sprogmenis Niujorke.<br>„ViDA Press“ nuotr.
„Islamo valstybė“ rengia naujas atakas, kurių metu gali būti panaudoti įvairių rūšių masinio naikinimo ginklai.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
„Islamo valstybė“ rengia naujas atakas, kurių metu gali būti panaudoti įvairių rūšių masinio naikinimo ginklai.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
„Islamo valstybė“rengia naujas atakas.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
„Islamo valstybė“rengia naujas atakas.<br>„Reuters“/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 11, 2015, 8:21 PM, atnaujinta Sep 29, 2017, 10:50 PM

Nuo 2015 metų spalio Ankaroje, Sinajaus pusiasalyje, Beirute, Paryžiuje ir Tunise surengtų teroristinių išpuolių, už kuriuos atsakomybę prisiėmė IV, aukomis tapo maždaug 500 žmonių. Po masinio žmonių sušaudymo Paryžiuje teroristai pagrasino surengsią naujas atakas Europos miestuose ir pažadėjo, kad nauji smūgiai bus dar kruvinesni ir labiau šokiruojantys.

Tarp galimų taikinių paminėti Vašingtonas, Londonas ir Roma, taip pat Belgijos miestai.

Naudoja specialius užtaisus

Netrukus po teroro akto Paryžiuje Europolo vadovas Robas Wainwrightas perspėjo: „Mes susiduriame su rimta, gerai aprūpinama ir ryžtingai nusiteikusia tarptautine teroristine organizacija, kuri išėjo į Europos gatves. Tai kelia pačią rimčiausią terorizmo grėsmę Europai per pastaruosius 10 metų.“ O Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas tada perspėjo, kad Europai reikia saugotis IV cheminių ar biologinių atakų.

Daugelis ekspertų anksčiau tvirtino, kad kitu teroristų ginklu gali tapti „nešvari“ bomba – sprogstamasis užtaisas su cheminėmis arba radioaktyviosiomis medžiagomis. Apie tai, kad čia ne šiaip sau prielaidos, kalba faktai. Mažiausiai tris kartus šių metų birželį ir liepą apšaudydama kurdų pozicijas Irake ir Sirijoje IV panaudojo paprasčiausius artilerijos sviedinius, prikimštus cheminės medžiagos. Pasak ekspertų, sviediniuose buvo chemikalų, seniausiai naudojamų pramonėje ir žemės ūkyje.

2015 metų birželio mėnesį Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Isabel Bishop pareiškė, kad teroristai naudoja mūšiuose nuodingąją medžiagą – chlorą. O 2015 metų rugpjūtį „Gydytojai be sienų“ pareiškė, kad įtaria IV panaudojus ipritą Mario mieste Sirijos šiaurėje (ipritas – aukščiausios pavojingumo klasės cheminis ginklas, dar vadinamas „garstyčių dujomis“,  pirmą kartą panaudotas Pirmajame pasauliniame kare 1917 metais prie Belgijos Ipro miesto Prancūzijos pasienyje, iš kur ir kilo jo pavadinimas. – Red.).

Verbuoja tinkamus specialistus

Savo pranešime ekspertai perspėja, kad dabar IV deda viltis į „kvalifikuotus“ specialistus, kurie turi galimybę gauti svarbios informacijos ar medžiagų ir turi atitinkamo darbo patirties.

„IV verbavo ir toliau verbuoja šimtus kovotojų užsieniečių, tarp jų turinčių mokslinius laipsnius fizikos, chemijos ir informatikos (kompiuterių mokslo) srityse. Tikimasi, kad jų patirtis padės pasigaminti mirtiną ginklą iš turimų žaliavų. Komisija akyliau stebi tuos, kurie grįžta iš Sirijos, ir kitus radikaliai nusiteikusius piliečius, susijusius su jautriomis sritimis“, – sakoma pranešime.

Anksčiau tokios teroristinės grupuotės kaip „Al-Qaeda“ negalėjo gauti žaliavų cheminiam, bakteriologiniam, radiologiniam ir atominiam ginklui kurti, bet per pastaruosius keletą metų IV viską pakeitė veikdama Sirijos, Irako, o neseniai ir Libijos teritorijose.

Pavyzdžiui, ekspertų nuomone, Sirijoje iki šiol tebėra zarino (cheminiam ginklui priskiriamos nuodingosios nervus paralyžiuojančios medžiagos. – Red.) tipo cheminio ir biologinio (ricino pagrindu) ginklo pavyzdžių, kuriuos gali perimti teroristai (ricinas – labai nuodingas augalinės kilmės baltyminis toksinas. – Red.) 2014 metais Irake teroristai prasiskverbė į iprito slėptuves, kurios buvo naudojamos dar Saddamo Husseino laikais. O 2014 metų liepą Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, IV užgrobė radioaktyviuosius elementus, kurie buvo naudojami Mosulo universitete mokslo tikslais.

Šių metų rugpjūčio mėnesį Sirijoje buvo perimtas vieno Tuniso fiziko, kovojusio IV gretose, nešiojamasis kompiuteris, kuriame aptiktas 19 puslapių dokumentas apie tai, kaip iš apkrėstų gyvūnų išskirti buboninio maro sukėlėjus ir paversti juos ginklu.

Pirmas taikinys – Europa

Išsiplėtusi Libijoje IV yra pajėgi gauti žaliavų uždraustiems ginklams gaminti iš saugyklų, kurios pastatytos nuversto režimo laikais, mano pranešimo autoriai. Jie primena, kad kasmet pasaulyje įvykdoma šimtai cheminių ir radiologinių medžiagų vagysčių, daug jų pradanginama, todėl yra kilusi „ypatinga rizika, kad teroristai gali panaudoti zariną, riciną arba juodligės sukėlėjus“. TATENA duomenimis, kasmet pasaulyje užfiksuojama per 150 atvejų, kai bandoma neteisėtai transportuoti medžiagas, tinkamas naudoti radiologiniam ginklui (sprogmeniui, išbarstančiam radioaktyviuosius izotopus) arba branduoliniam ginklui.

Šių grėsmių akivaizdoje ypatingą pavojų kelia galimos pavienių teroristų atakos prieš tokius infrastruktūros objektus kaip nuotekų valymo įrenginiai, atominės elektrinės ir chemijos gamyklos. „Simpatizuojančių islamistams Europos gyventojų skaičius nežinomas. Tai padidina tikimybę, kad grupuotė surengs tokio pobūdžio ataką Europos žemėje“, – sakoma pranešime.

Teroristų mėginimas verbuoti mokslininkus – istorija nenauja, įsitikinęs Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto ginklų neplatinimo ir ginkluotės apribojimo sektoriaus vedėjas, istorijos mokslų kandidatas Andrejus Zagorskis.

„Jeigu kalbėsime apie IV ir panašių organizacijų galimybes sukurti  masinį naikinimo ginklą, tai iš esmės tos galimybės sukurti branduolinį, cheminį, biologinį ginklą ir kartu priemones jam atgabenti į paskirties vietą yra gana menkos, – tvirtina A.Zagorskis. – Galimas jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančių medžiagų panaudojimo variantas, bet tai vadinamoji nešvari bomba (ne atominio ginklo, o radioaktyviųjų izotopų „prifarširuoto“ bet kokio indo su sprogstamuoju užtaisu, kurį detonavus radioaktyviosios medžiagos išsklaidomos gana dideliame plote, o joms skylant skleidžiama jonizuojančioji spinduliuotė, kurios padariniai nėra tokie masiniai, kaip sprogus atominei bombai. – Red.).

Mokslininko nuomone, norint panaudoti biologinį ginklą būtinos dvi sąlygos. „Jeigu jūs norite panaudoti tuos virusus kaip ginklą, reikia iki to momento pasigaminti pakankamą kiekį šių medžiagų. Ir panaudojamos jos turi būti ypatingais būdais: biologinės medžiagos labai netvarios (ilgai neišsilaiko). Istorijoje yra pavyzdžių, kai buvo bandoma sukurti tokį ginklą, žinomiausi – Japonijoje (eksperimentai per Antrąjį pasaulinį karą). Triukšmo jie sukėlė daug, bet nieko neišėjo. Tačiau tai nereiškia, jog to padaryti neįmanoma“, – mano ekspertas.

Tai – ne Holivudo filmas

Irako valdžia išsakė nuogąstavimus, kad teroristai galėjo pasigaminti uždraustų ginklų rūšių dar iki Europos Parlamento pranešimo. „Dabar jie (IV) turi visišką laisvę pasirinkti vietas savo laboratorijoms ir gamykloms, jie turi visą ekspertų komandą, tiek civilių, tiek kariškių“, – pareiškė lapkričio mėnesį agentūrai „Associated Press“ aukšto rango šaltinis Irako žvalgyboje. O Irako vyriausybė paviešino valdomos bombos, padėtos pakelėje, susprogdinimo kadrus, kuriuose matyti kylantis oranžinis debesis – aiškus požymis, kad bomboje buvo chloro.

Karinių šaltinių duomenimis, Irako Salahudino provincijoje ketvirtadalis kariškių, besipriešinančių IV teroristams, seniai turi dujokaukes. Pasak Irako parlamento saugumo ir gynybos komiteto vadovo Hakimo al-Zamino, IV verbuoja ginklų specialistus Čečėnijoje ir Azijoje.

Ekspertas A.Zagorskis pažymi, kad tikimybė, jog IV i panaudos masinio naikinimo ginklą, nėra labai didelė, bet nereikia į ją žiūrėti pro pirštus.

„Problema nėra tokia paprasta, kaip atrodo ar vaizduojama Holivudo filmuose. Ji reikalauja, kad visos medžiagos, iš kurių galima pagaminti cheminį, biologinį ir radiologinį ginklą, būtų labai griežtai kontroliuojamos, sekamos, užtikrinamas jų išsaugojimas ir apskaita. Taip pat  būtinas ir platus tarptautinis bendradarbiavimas, kaip ir iš viso kovojant su terorizmu“, – sakė jis.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.