Kerštas? Naujos džihadistų grupuotės pėdsakai? Saugumo pajėgų kompetencijos trūkumas? Ženklas, kad Salaho Abdeslamo – penktadienį suimto įtariamo Paryžiaus išpuolių organizatoriaus – tinklas dar gyvuoja?
Visų pirma, akivaizdu, kad nors islamistų kovotojų grėsmės Europai kinta, jos nepanaikins vieno asmens sulaikymas, rašo „The Guardian“.
Tad gali būti, kad tas grėsmingas smūgis, kurį Belgijos saugumo pajėgos tikino sudavusios penktadienį, kai reido metu suimtas S.Abdeslamas, dabar pasirodė esąs tik lengvas stuktelėjimas į širšių lizdą.
Antra, tiek teroristai, tiek juos gaudantys pareigūnai trokšta pasirodyti, kad jie vis dar pirmauja. Tad net ir tada, kai Molenbeko rajono butuose pradėta aktyviai ieškoti įtariamųjų, jiems kaip niekada svarbu buvo parodyti, kad džihadistų tinklas dar gyvuoja.
Tai nebūtinai gali būti kerštas, o tik aiškus signalas, kad jėgų kovotojai dar neprarado.
Bijojo išdavystės
Be to, tikėtina ir tai, kad ekstremistų tinklas norėjo smogti iškart po to, kai sužinota, jog S.Abdeslamas atsidūrė Belgijos kalėjime.
Juk įmanoma, kad įtariamasis prabils arba pradės bendradarbiauti su pareigūnais, tad laisvėje likusiems jo bendrams reikėjo smogti prieš tai, kol jų tapatybės galėjo būti atskleistos.
Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas dar sekmadienį užsiminė, kad S.Abdeslamas prasitarė pareigūnams planuojantis naujus išpuolius Belgijos sostinėje.
„Jis ruošėsi rimtai smogti Briuseliui ir tai gali būti tiesa, nes jo bute radome daug ginkluotės, sunkios ginkluotės ir naują sėbrų tinklą“, – tada kalbėjo ministras. Regis, jo žodžiai buvo pranašiški.
Veikė ir ieškomi teroristai?
S.Abdeslamą remiantis teroristų tinklas galėjo nuspręsti veikti prieš tai, kol saugumo pajėgos sugebėtų jį išardyti. Kol kas neaišku ir tai, ar prie išpuolių galėjo prisidėti nuo atakų Paryžiuje ieškomi įtariamieji, kurie 130 žmonių pražudžiusiuose išpuoliuose vaidino svarbų vaidmenį.
31 metų Mohamedas Abrini dingo po to, kai prisidėjo prie svarbiausios lapkričio atakų planavimo dalies.
Marokiečių kilmės belgas yra S.Abdeslamo vaikystės draugas – jų šeimos Molenbeko rajone gyveno gretimuose namuose.
O dabar tarptautiniame arešto orderyje M.Abrini apibūdinamas kaip „labai pavojingas ir tikriausiai ginkluotas.“
Policija taip pat neseniai nustatė kito S.Abdeslamo sėbro tapatybę – tai Najimas Laachraoui, kuris, kaip manoma, Austrijos pasienyje pateikė padirbtus tapatybės dokumentus, kai rugsėjo 9 dieną sieną kirto su S.Abdeslamu ir kitu bendrininku Mohamedu Belkaidu, kuris antradienį buvo nušautas Briuselio policijos.
Suvešėjo pagalbininkų tinklas
Tačiau tinkle gali būti ir kitų žmonių. Iš to, kiek laiko S.Abdeslamui pavyko slėptis nuo teisėsaugos savo gimtajame Molenbeko rajone Briuselyje, jam padeda ne vienetai, o gal net dešimtys sąjungininkų.
Tokia yra šiuolaikinio islamo ekstremizmo realybė Europoje: čia veikia ne vadinamieji „vieniši vilkai“, o mažos grupelės, kurios turi ryšių įvairiose šalyse.
Šie padedančių žmonių tinklai laikosi ekstremistinių pažiūrų arba paprasčiausiai yra pasirengę paremti teroristus dėl draugystės arba giminystės ryšių.
Tyrimai yra parodė, kad labai daug išpuolius rengusių kovotojų apie tai kalba savo artimųjų rate ir netgi užsimena apie savo planus.
Puola netoli namų
Tačiau kai kada artimieji prabyla. Manoma, kad ir praėjusią savaitę apie S.Abdeslamo slaptavietę saugumo pajėgoms pranešė vienas bendruomenės narys.
Pareigūnų problema yra ta, kad asmenys, kurie iš pradžių tik remia kovotojus, bet patys nevykdo terorizmo, gali labai greitai patys tapti sprogdintojais.
Juos gali paskatinti konkretūs įvykiai, pavyzdžiui, vieno iš svarbių tinklo narių suėmimas arba aukštesnio vadovo nurodymai.
Nors dažnai atrodo, kad islamo ekstremistų tinklas, veikiantis keliuose žemynuose, yra lyg milžiniška tarptautinė mašina, vairuojama didžiulių grupuočių – tokių kaip „Islamo valstybė“ ar „Al Qaeda“.
Tačiau regis, kad tokių teroristų išpuoliai kerta ten, kur jie patys jaučiasi namie – šiuo atveju, vos per kelis kilometrus nuo jų vaikystės namų.
