1972 metai. Įkaitų paėmimas Miuncheno olimpiadoje
1972 metais naktį į rugsėjo 5-ąją radikalios Palestinos organizacijos „Juodasis rugsėjis“ nariai prasiskverbė į Izraelio rinktinės, dalyvavusios vasaros olimpiadoje Miunchene, patalpas. Teroristai nužudė du sportininkus, o dar 9 paėmė įkaitais.
Už jų išlaisvinimą nusikaltėliai pareikalavo išleisti iš Izraelio kalėjimų daugiau kaip 200 palestiniečių, taip pat du vokiečių radikalus, kalėjusius Vakarų Vokietijos kalėjimuose. Izraelio valdžia atsisakė tenkinti teroristų reikalavimus ir leido vokiečiams jėga išlaisvinti įkaitus.
Dėl nevykusiai suorganizuotos specialiosios operacijos žuvo visi įkaitai, taip pat policijos pareigūnas. Penki teroristai buvo nukauti.
Atsakydamos į išpuolį, Izraelio specialiosios tarnybos surengė operacijas „Jaunystės pavasaris“ ir „Dievo pyktis“ ir per kelerius metus susekė bei sunaikino daugumą asmenų, įtariamų prisidėjus prie teroro akto.
Teroro aktas Miunchene paskatino sustiprinti saugumą didžiausiuose sporto renginiuose, įvairiose šalyse įkurti specialiuosius kovos su terorizmu padalinius.
1980 metai. Bombos sprogimas Bolonijos geležinkelio stotyje
1980 m. rugpjūčio 2-ąją Italijos miesto Bolonijos geležinkelio stoties laukiamajame sprogo įtaisas, paslėptas krepšyje. Dėl bombos, pagamintos iš trotilo ir heksogeno mišinio, sprogimo žuvo 85 žmonės, daugiau kaip 200 sužeista. Sprogimas sugriovė didžiąją dalį stoties pastato, kuris tą dieną buvo perpildytas.
Sprogimas Bolonijoje – didžiausias XX a. antrosios pusės teroro aktas Italijoje.
Iš pradžių šalies valdžia apkaltino grupuotę „Raudonosios brigados“, kuri jau buvo surengusi keletą teroro aktų. Tačiau nepavyko rasti įtikinamų įrodymų, kad „Raudonosios brigados“ prie jo prisidėjo.
Po 15 metų tyrimo 1995 m. lapkritį už teroro akto Bolonijoje organizavimą kalėti iki gyvos galvos nuteisti du neofašistai – Valerio Fiorovanti ir Francesca Mambro. Dabar abu teroristai, taip ir nepripažinę savo kaltės, paleisti į laisvę ir dirba nevyriausybinėje organizacijoje, kovojančioje už visuotinį mirties bausmės panaikinimą.
Teroro akto užsakovai visuomenei nežinomi iki šiol.
1988 metai. Lėktuvo sprogimas virš Škotijos
1988 m. gruodžio 21-ąją, pakilęs iš Londono „Heathrow“ oro uosto, danguje virš Škotijos dėl teroro akto susprogo Amerikos aviakompanijos „PanAmerican“ lėktuvas „Boeing 747“, skridęs maršrutu Londonas-Niujorkas. Lėktuvo nuolaužos nukrito ant namų Lokerbio mieste. Žuvo 270 žmonių – 259 keleiviai ir ekipažo nariai ir 11 Lokerbio gyventojų. Dauguma žuvusiųjų buvo JAV ir Didžiosios Britanijos piliečiai.
Po tyrimo kaltinimai pareikšti dviem Libijos gyventojams. Libija oficialiai nepripažino kaltės dėl teroro akto organizavimo, bet sutiko sumokėti tragedijos Lokerbyje aukų šeimoms piniginę kompensaciją – po 10 milijonų dolerių už kiekvieną žuvusįjį.
JAV ir Didžiosios Britanijos reikalavimu, 1992 m. balandį JTO Saugumo Taryba, apkaltinusi Libiją remiant tarptautinį terorizmą, Muamaro Kadhafio režimui įvedė tarptautines sankcijas. Jos buvo atšauktos 1999 metais.
Tiriant teroro aktą daryta nemažai prielaidų dėl Libijos aukščiausių vadovų galimo prisidėjimo prie sprogimo, tačiau nė vienos jų, išskyrus buvusio Libijos specialiųjų tarnybų bendradarbio Abdelbaseto Ali Mohmeto al Megrahi kaltę, teismas neįrodė.
2001 m. Škotijos teismas nuteisė al Megrahi kalėti iki gyvos galvos. 2009 m. rugpjūtį Škotijos teisingumo ministras Kenny MacAskillas priėmė sprendimą iš pasigailėjimo paleisti nepagydomai prostato vėžiu sergantį nuteistąjį ir išleisti jį mirti tėvynėje. Ten jis ir mirė 2012 m. gegužę.
Tiriant teroro aktą virš Lokerbio nustatyta, kad lėktuvą susprogdino bomba, buvusi bagaže, išsiųstame be keleivio. Po to buvo uždrausta transportuoti bagažą be keleivio. Jeigu keleivis paskutiniu momentu atsisako skrydžio, jo bagažas privalo būti iškrautas.
2004 metai. Bombos sprogimas Madrido geležinkelio stotyje
2004 m. kovo 11-ąją Madrido centrinėje geležinkelio stotyje susprogdintos kelios bombos. Per teroro aktą žuvo 192 žmonės ir daugiau kaip 2 tūkstančiai sužeista.
Iš pradžių manyta, kad tai baskų grupuotės ETA kaltė, tačiau tai nepasitvirtino.
Tiriant įvykį nustatyta, kad sprogimus keturiuose Madrido elektriniuose traukiniuose suorganizavo tarptautiniai teroristai – išeiviai iš Šiaurės Afrikos šalių – keršydami už Ispanijos dalyvavimą Irako kare. Oficialiai atsakomybę už ataką Madride prisiėmė grupuotė „Al-Qaeda“.
Septyni tiesioginiai teroro akto dalyviai, nenorėdami pasiduoti policijai, nusižudė 2004 m. balandį Madrido priemiestyje Leganese, kai specialiosios paskirties būrio kariai atakavo jų konspiracinį butą. Dvi dešimtys jų bendrininkų 2007 m. rudenį nuteisti kalėti įvairiam laikui.
Ispanijos valdžia po teroro akto Madride priėmė sprendimą nebedalyvauti karinėse operacijose kitose šalyse.
2005 metai. Mirtininkų ataka Londone
2005 m. liepos 7-osios rytą Londone vienas po kito sprogo keturi sprogstamieji įtaisai centrinėse Londono metro stotyse ir dviaukščiame autobuse Tavistoko aikštėje. Keturi teroristai mirtininkai nusinešė 52 keleivių gyvybę, dar 700 žmonių buvo sužeisti arba gavo traumas. Didžiosios Britanijos sostinės visuomeninio transporto sistema parą buvo sutrikusi.
Šie teroro aktai į istoriją įėjo pavadinimu „7/7“. Jų vykdytojai – keturi vyrai nuo 18 iki 30 metų. Trys jų gimė ir užaugo pakistaniečių šeimose Didžiojoje Britanijoje, o ketvirtasis – Didžiojoje Britanijoje gyvenęs jamaikietis. Visi teroro aktų vykdytojai arba buvo apmokyti „Al-Qaeda“ stovyklose Pakistane, arba lankė radikaliųjų musulmonų susirinkimus, kuriuose buvo propaguojamos kankinio dalios islamo kare prieš Vakarų civilizaciją idėjos.
Po sprogimų Londone Didžiosios Britanijos valdžia ėmėsi priemonių sustiprinti šalyje saugumą. Tai padėjo užkirsti kelią naujiems teroro aktams, taip pat užtikrinti šalyje rengiamų reikšmingų renginių, tokių kaip 2012 metų olimpinės vasaros žaidynės, saugumą.
Kitaip nei Ispanija, Didžioji Britanija nepakeitė savo pozicijos dėl dalyvavimo karinėse operacijose Artimuosiuose Rytuose ir kitose pasaulio vietose.
2011 metai. Bombos sprogimas Minsko metro
2011 metų balandžio 11-ąją Minsko metro Maskvos linijos stotyje Oktiabrskaja vakaro spūsties metu nugriaudėjo sprogimas. Teroro aktas nusinešė 15 žmonių gyvybę, daugiau kaip 200 buvo sužeisti. Bomba buvo padėta po stoties suoliuku priešais antrą vagoną. Sprogstamasis įtaisas – savadarbis, greičiausiai valdomas radijo bangomis. Jo galingumas – apie 5 kg trotilo ekvivalento.
Iš pradžių svarstyta versija apie Baltarusijos opozicinių partijų atstovų prisidėjimą prie teroro akto, bet ji nepasitvirtino.
Balandžio 13-osios rytą įtariami teroristai buvo sulaikyti Minske. Pasirodė, kad tai Baltarusijos piliečiai Dmitrijus Konovalovas ir Vladislavas Kovaliovas. Per tyrimą paaiškėjo, kad D.Konovalovas nuo 2000 metų susprogdino vienuolika įtaisų, dar viena jo bomba nesprogo. Dauguma tų incidentų kvalifikuoti kaip chuliganizmas. 2005 metais D.Konovalovas surengė teroro aktą Baltarusijos miesto Vitebsko kavinėje.
Per pokalbį su psichiatrais teroristas pareiškė neturėjęs politinių tikslų. Savo veiksmus jis aiškino domėjimusi sprogstamųjų įtaisų konstravimu. Be to, D.Konovalovas teigė, kad jam patinka stebėti žmonių kančias.
2011 metų rudenį teismas nuteisė D.Konovalovą ir jo parankinį V.Kovaliovą aukščiausia – mirties – bausme. V.Kovaliovas padavė malonės prašymą, tačiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka atsisakė suteikti nuteistiesiems malonę „dėl padarytų nusikaltimų išskirtinio pavojingumo ir sunkių padarinių visuomenei“. 2012 metų kovą nuosprendis įvykdytas.
2011 metai. Teroristo ataka Osle
2011 metų liepos 22-ąją Norvegijoje įvykdytas dvigubas teroro aktas. Iš pradžių nuaidėjo sprogimas Norvegijos sostinės Oslo centre, prie vyriausybės pastatų komplekso, kuriame yra šalies premjero kanceliarija. Sprogstamojo įtaiso galingumas, specialistų vertinimu, buvo nuo 400 iki 700 kg trotilo ekvivalento.
Sprogimo metu vyriausybės pastate buvo apie 250 žmonių.
Po kelių valandų policininko uniformą vilkintis vyriškis pradėjo šaudyti Norvegijos darbo partijos jaunimo stovykloje Utiojos saloje, esančioje Buskerudo rajono Tiurifjordo ežere. Dvigubo teroro akto aukomis tapo 77 žmonės – 69 nužudyti Utiojos saloje, aštuoni žuvo per sprogimą Osle, 151 žmogus sužeistas.
Per antrąjį teroro aktą buvo sulaikytas įtariamasis – 32 metų norvegas Andersas Behringas Breivikas. Teroristas pasidavė policijai nesipriešindamas.
A.B.Breivikas laikėsi ultradešniųjų ir antiislaminių pažiūrų. Prisipažinęs dėl žudynių, jis atsisakė jas laikyti nusikaltimu ir pavadino „įspėjimu valstybės išdavikams“. Per teismą A.B.Breivikas patvirtino savo politines pažiūras.
2012 metų rugpjūčio 24-ąją Oslo apygardos teismas pripažino A.B.Breiviką kaltu ir nuteisė 21 metus kalėti su galimybe pratęsti kalinimo laiką dar penkeriems metams, jei jis bus pripažintas pavojingu visuomenei. Pratęsimų skaičius neapribotas.
2015 metai. Teroro aktas „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje
2015 metų sausio 7-ąją Paryžiuje du teroristai, ginkluoti automatais, granatsvaidžiu, keliais pistoletais, šaukdami „Alach akbar“ įsiveržė į satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakciją ir pradėjo šaudyti. Žuvo 12 žmonių, 11 buvo sužeista.
Teroro akto vykdytojai – Prancūzijoje gyvenę broliai Saidas ir Cherifas Kouachi, nusikaltimo motyvas – kerštas už leidinyje išspausdintas pranašo Mahometo karikatūras.
Sausio 9-ąją per specialiųjų pajėgų operaciją broliai nukauti Damarten an Goelio vietovėje už 50 kilometrų į šiaurę nuo Paryžiaus. Atsakomybę už teroro akto organizavimą prisiėmė grupuotė „Al-Qaeda“.
Tą pačią sausio 9-ąją Paryžiuje buvo likviduotas brolių Kouachi bendrininkas Amedy Coulibaly, užpuolęs košerinių produktų parduotuvę „Hyper Cacher“. Per teroro aktą žuvo 4 žmonės.
Prancūzijos valdžia sausio 11-ąją į įvykį reagavo solidarumo maršu teroro aukoms atminti, kuriame dalyvavo apie du milijonus žmonių, tarp jų – Prancūzijos aukščiausioji vadovybė, kelios dešimtis kitų šalių vadovų ir valdžios atstovų iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Ukrainos ir kitur.
2015 metai. Teroristų mirtininkų ataka Paryžiuje
2015 metų lapkričio 13-osios vakarą mažiausiai šešiose Paryžiaus vietose, tarp jų – prie futbolo stadiono, “Bataclan“ koncertų rūmų, kavinių, restoranų, buvo įvykdyti teroristiniai išpuoliai, kurių metu žuvo mažiausiai 129 žmonės, daugiau kaip 350 sužeista.
Septyni teroristai, kurie buvo apsijuosę diržais su sprogmenimis, susisprogdino, vieną nukovė policininkai. Atsakomybę už teroro aktą prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.
2015 metų lapkričio 13-osios teroristinė ataka – didžiausias pagal aukų skaičių Paryžiaus puolimas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o spendimu šalyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
Parengė Milda Augulytė
