„NATO nekalba apie bazių steigimą. Mes remiame sustiprintą buvimą, bet galime daryti tai be bazių, bazių, bazių“, – penktadienį Bratislavoje sakė Pentagono aukšto rango pareigūnas Jamesas Townsendas.
Jis kalbėjo per konferenciją GLOBSEC Slovakijos sostinėje, po to, kai Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis sakė norįs NATO karių „buvimo, buvimo, buvimo ir dar kartą buvimo“, kad tai veiktų kaip „pasirengimo ginti rytų flangą simbolis“.
Anksčiau penktadienį, taip pat kalbėdama toje konferencijoje, Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen sakė, kad NATO atgrasinimas Rusijai „yra ne nuolatinių bazių klausimas, tai – sumanaus judėjimo klausimas“.
Ji sakė, jog naujų NATO greitojo reagavimo pajėgų pakanka norint užtikrinti, kad „Rusija net negalvotų apie bandymą“ atakuoti Lenkiją ar kurią nors iš Baltijos valstybių.
Lenkijos raginimas buvo pareikštas prieš liepą Varšuvoje įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
NATO gynybos ministrai vasario mėnesį jau nusprendė paremti „nuolatinį rotacinį“ buvimą, o ne naujas bazes.
Tačiau W.Waszczykowskis Bratislavoje prašė daugiau.
„Mes tikimės sprendimų, kurie keičia šio regiono saugumo statusą. Nors priklausome tai pačiai institucijai (NATO), yra skirtingi statusai – geresnis Vakaruose ir kitoks vadinamajame rytiniame flange. Čia nėra nuolat dislokuotų karių, jokių karinių NATO priklausančių objektų“, – sakė jis.
„Mes tikimės, kad NATO viršūnių susitikimas pakeis šią situaciją“, – pridūrė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
NATO greitojo reagavimo pajėgose turi būti ir maždaug 4 tūkst. JAV karių, kurie rotacine tvarka atvyks į Baltijos regioną ir išvyks iš jo. Jie bus dislokuojami skirtinguose rajonuose, laikinuose objektuose, keliems mėnesiams vienu kartu.
Schema apims sandėlius su JAV tankais netoli Rusijos sienų, kuriuos bus galima greit dislokuoti.
Per Varšuvos viršūnių susitikimą taip pat bus aptarta galimybė suteikti NATO vadams lankstumo reaguoti į priešiškus aktus be būtinybės iš pradžių surengti politines derybas Briuselyje.
Jis pasiųs žinią, kad NATO yra pasirengęs panaudoti savo branduolinę atgrasomąją priemonę, jei to reikės.
Modernus kariavimas
Čekų generolas Petras Pavlas, atsakingas už NATO karinį planavimą, sakė, kad naujos bazės galėtų veikti kaip „politinė atgrasomoji priemonė“, bet nėra labai vertingos taktine prasme.
„Modernus kariavimas – tai ne statinės linijos ir didžiuliai plieno bankai. Tai – mobilumas ir gebėjimas projektuoti galią skirtinguose rajonuose ir skirtingais lygiais“, – sakė jis.
„ Pastatyti naują nuolatinę bazę ... (Taip) tiesiog pridedi vieną dalyką prie savo priešininko taikinių sąrašo“, – pridūrė jis.
J.Townsendas atmetė Maskvos teiginius, kad po Šaltojo karo Rusija susitarė su NATO, jog Aljansas laikysis atokiai nuo jos sienų.
„Niekada jiems nebuvo duotas joks pažadas dėl NATO pajėgų formos, apie kurį žinočiau, išskyrus NATO ir Rusijos steigiamąjį aktą“, – sakė jis.
Ta 1997 metų sutartis įpareigoja NATO vengti „papildomo nuolatinio žymių kovinių pajėgų dislokavimo“ netoli Rusijos, bet – tik „esamos ... saugumo aplinkos“ sąlygomis.
Tuo tarpu, kaip pažymėjo Vokietijos gynybos ministrė U.Von der Leyen, Rusija vienašališkai „pasitraukė“ iš tos sutarties, kai įsiveržė į Ukrainą.
Politinės pastangos
Tačiau ji sakė, jog NATO turėtų „laikytis mūsų įsipareigojimų“, kad būtų išlaikytas moralinis pranašumas.
P.Pavlas taip pat sakė, kad NATO deda „politines pastangas neeskaluoti“ situacijos.
„Mes laikomės labai nepastebimai. Mūsų (greitojo reagavimo) pajėgos čia yra ne tam, kad grasintų. Mes nebandome atvesti reikšmingų karinių pajėgų prie (Rusijos) sienos“, – pažymėjo jis.
U.von der Leyen sakė, kad Vokietija yra „pasirengusi dialogui“ su Rusija, bet tik jei Rusija nori gerbti pagrindines tarptautinės teisės normas.
Pasak jos, Rusijos invazija į Ukrainą Vokietijai buvo „nesmagus prabudimas“.
„Rusija nėra mūsų priešas, bet ji nebėra mūsų partneris“, – sakė ji.
U.von der Leyen teisino Vakarų sprendimą nesuteikti Ukrainai karinės paramos.
„Nes mes būtume turėję kruviną karą Ukrainos žemėje. Pažeidžiamiausia Rusijos dalis yra jos ekonomika, tad mes atsakėme nusitaikydami į jų pažeidžiamiausią tašką, kad jie suprastų“, – sakė ji, turėdama omenyje Europos Sąjungos ekonomines sankcijas Rusijai.
Buvęs Pentagono pareigūnas Ianas Brzezinski, kuris dabar dirba Vašingtone įsikūrusiame strateginių studijų centre „Atlantic Council“, „EUobserver“ pažymėjo, kad U.von der Leyen žodžiai yra „demoralizuojantys“ Ukrainai, kuri šiame kare neteko daugiau kaip 9 tūkst. gyvybių.
Jis prognozavo, kad Rusija prieš Varšuvos viršūnių susitikimą surengs kokią nors karinę provokaciją.
Tačiau P.Pavlas sakė: „Netikiu, kad dabartinėmis aplinkybėmis Rusija bandys destabilizuoti (NATO) viršūnių susitikimą“.
„Jie stengiasi būti atviresni ir įsitraukti į dialogą, tad bet kokia didesnė provokacija neatitiktų to tikslo“, – pažymėjo jis.
