Pastaruoju metu smurtas Rytų Ukrainoje vėl suintensyvėjęs: per pastarąją savaitę žuvo mažiausiai šeši ukrainiečių kariai – daugiausia per beveik du mėnesius.
Ankstų trečiadienio rytą prorusiški separatistai pranešė, kad jų kontroliuojamame Olenivkos kaime žuvo keturi civiliai gyventojai, tarp jų – nėščia moteris, o dar aštuoni buvo sužeisti.
Apšaudymas vyko vos 300 metrų nuo demarkacinės linijos, skiriančios prorusiškus separatistus ir vyriausybines pajėgas.
„Kaip rodo preliminari informacija, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti“, – sakė separatistų vadas Eduardas Basurinas, kuris dėl aukų kaltino Kijevo pajėgas.
Ukrainos kariškiai šio incidento kol kas nekomentavo.
Kito incidento metu dar keturi žmonės žuvo sprogus dviem mašinoms šalies pietuose.
O sekmadienį apie aukas pranešė Ukrainos prezidento atstovas Oleksandras Motuzianikas.
Vyriausybės pajėgų kontroliuojamoje Marjinkoje trys kariai buvo nukauti prorusiškų separatistų paleistos sunkiosios artilerijos.
Nuo konflikto pradžios Rytų Ukrainoje per dvejus metus jau žuvo daugiau nei 9,1 tūkst. žmonių, dar 21 tūkst. buvo sužeista.
Tarptautiniai stebėtojai pranešė, kad per pastarąsias savaites abi kariaujančios pusės pažeidė savo įsipareigojimus laikytis paliaubų.
Į tai dėmesį atkreipė ir Kijeve viešėjusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland.
Vakarai spėja, kad vienintelis kelias užbaigti šį kruviną jau dvejus metus besitęsiantį konfliktą yra surengti rinkimus separatistų kontroliuojamame Rytų Ukrainos regione.
To reikalauja ir Minsko susitarimas. Praėjusį vasarį pasirašytas dokumentas reikalauja ne tik laikytis paliaubų, bet ir imtis kitų priemonių, kad kruvinas konfliktas būtų numalšintas.
Tiesa, JAV neketina skubinti ukrainiečių.
„Mes neketiname nustatyti laiko termino, iki kurio turi įvykti rinkimai, bet Minsko susitarimai reikalauja, kad prieš rinkimus į šalį būtų įleista Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kandidatai turėtų galimybę atsidurti rinkimų biuletenyje, o rinkėjai galėtų išgirsti, ką jie turi pasakyti“, – trečiadienį kalbėjo V.Nuland.
O Prancūzija norėtų rinkimus surengti iki liepos. Bet Kijevas aiškina, kad taip greitai rinkimai neįvyktų dėl to, jog separatistai atsisako rengti rinkimus laikydamiesi Ukrainos įstatymo, kuris reikalauja, kad balsavimą stebėtų užsienio atstovai.
Tol, kol iki galo nebus įgyvendinti Minsko susitarimai, Vakarai neketina naikinti ir Rusijai taikomų sankcijų, kurios įvestos po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos prieš dvejus metus.
„Esame pasiruošę sankcijas taikyti tol, kol Ukrainos teritorinis vientisumas bus atkurtas ir Krymas bus grąžintas“, – pabrėžė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja. („Radio Free Europe“, „Reuters“, BNS, LR)
