Ukrainos rytuose įšalęs konfliktas pakeitė tūkstančių žmonių gyvenimą. Tarp žmonių, kurie įstrigo karinių veiksmų fronte, daugiausia yra tokių, kurie negalėjo pabėgti, nes buvo pernelyg silpni, sergantys ar tiesiog neturėjo finansinių galimybių.
Daugelis jų turėjo ne vieną mėnesį slėptis rūsiuose tamsoje, turėdami visai nedaug maisto ir beveik jokių medicinos priemonių.
76-erių Vera ir 78-erių jos vyras iš Vuhlehirsko Donecke nukentėjo per Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų susišaudymus praėjusių metų vasarį. Vienas artilerijos sviedinys pataikė į jų garažą ir lauko virtuvę.
Iš pradžių sutuoktiniai manė, esą jiems pasisekė, nes jų namas liko stovėti, nors ir nukentėjo nuo sviedinio.
Bet skeveldros pažeidė namų elektros instaliaciją ir po kelių savaičių pastate kilo gaisras – namas sudegė iki pamatų.
Vietos valdžia Verai pranešė, kad ji nesulauks jokios pagalbos atstatant namus, nes „techniškai jo artilerijos apšaudymas nesugriovė, nelaimė įvyko vėliau“.
Poros kaimynai iš gretimo namo Vuhlehirske išsikraustė dar karo pradžioje, todėl Vera ir jos vyras nusprendė įsikurti jų namuose.
„Kiekvieną dieną meldžiuosi, kad jie greitai negrįžtų. Ką mes darysime, jeigu jie parvyks? Kur eisime?
Tai, ką turėjau, iš manęs išplėšė prasidėjęs karas. Tiems, kurie kariauja, mano nuomone, nesvarbu, ar mes gyvensime, ar mirsime“, – sakė Vera.
Tokių kaip Vera Vuhlehirske yra daug daugiau. Daugelis jų neteko ne tik namų, bet ir artimųjų.
„Mano namas stovėjo štai čia, o dabar iš jo liko griuvėsiai“, – pasakojo Svetlana.
Vienturtis jos sūnus 27-erių Arturas dingo praėjusių metų vasarį ir iki šiol moteriai nepavyksta jo surasti.
„Ne, tavo namas buvo štai ten, o šitas priklausė Šurai, negi nematai?“ – Svetlanai prieštaravo kita Vuhlehirsko gyventoja Nina.
Jai pasisekė kiek labiau nei kitiems miestelio gyventojams. Nina vis dar gali gyventi savo namuose.
Visų moterų gyvenimas pasikeitė prasidėjus karui. Vadinamosios Donecko liaudies respublikos valdžia joms per mėnesį moka maždaug 2 tūkst. rublių senatvės pensijos, o tai tėra maždaug 30 eurų.
Kaip pripažino moteris, prasidėjus kariniam konfliktui kainos staiga pakilo, tad tokios sumos užtenka sumokėti tik už elektrą ir nusipirkti duonos.
Labiausiai jas gąsdina mintys apie kokią nors ligą, nes žino, kad susirgusios negalės nusipirkti vaistų.
Vietos valdžia Vuhlehirsko gyventojams nepadeda. Negana to, šiuo metu Donecko regione humanitarinę pagalbą gali teikti tik Raudonasis Kryžius ir viena Čekijos labdaros organizacija. Kitiems kelias čia užkirstas. („The Moscow Times“, LR)
