IV kovotojai internete sekmadienio masines gėjų žudynes įvykdžiusį O.Mateeną įvardijo kaip „vieną iš Amerikos kalifato kareivių“. Džihadistai su homoseksualais elgiasi negailestingai – juos kankina, žudo sušaudydami, apmėtydami akmenimis, degindami.
Tačiau koks yra islamo požiūris į homoseksualus? Ar neapykanta gėjams yra įaugusi į patį tikėjimą, ar ją skleidžia tik daugiausiai neapykantos pasauliui turintys musulmonai?
Kaltos Korano interpretacijos?
Didžioji dalis islamo žinovų visus moko, kad lytiniai santykiai tarp tos pačios lyties žmonių yra nuodėmė. Musulmonų šventojoje knygoje Korane rašoma, kad homoseksualūs vyrai turi būti baudžiami, tačiau turi būti paliekami ramybėje, jei jie atgailauja. Korane nėra minima, kokia ta bausmė turėtų būti.
Užtat pranašo Mahometo pamokymuose ir pasakojimuose – hadisuose – yra aprašoma gėjams skiriama mirties bausmė, bet yra apibūdinami skirtingi egzekucijos metodai. Kai kuriomis aplinkybėmis yra skiriama mažesnė bausmė.
Tačiau nepaisydami tokių mokymų musulmonai kai kuriose šalyse išreiškė palaikymą LGBT teisėms. Vašingtone įsikūręs Viešasis religijos tyrimų institutas pernai atliko apklausą, kurioje paaiškėjo, kad 40 proc. JAV gyvenančių musulmonų palaiko santuoką tarp tos pačios lyties žmonių.
Mažas skaičius daugiausiai Vakaruose įsikūrusių islamo mokslininkų pradėjo iš naujo įvertinti islamo mokymus apie homoseksualus ir nusprendė, kad didžiulis jų gyvenimo būdo pasmerkimas tėra klaidingos interpretacijos pasekmė. Tačiau šis požiūris dar nėra plačiai priimtinas.
IV džihadistai islamą interpretuoja iš radikalios perspektyvos ir skelbia, kad gėjus reikia numesti nuo aukšto pastato, o po to užmėtyti akmenimis, jei šie išgyventų kritimą. Teroristinė grupuotė tokią žiaurią bausmę pritaiko remdamiesi vienu pasakojimu apie pranašą Mahometą, kuriame jis tariamai teigė, kad gėjai „turėtų būti numesti iš didžiulio aukščio ir tada apmėtyti akmenimis“.
Per pastaruosius dvejus metus IV kovotojai yra numetę dešimtis homoseksualių vyrų nuo aukštų pastatų. Džihadistų nufilmuotuose vaizdo įrašuose matoma, kaip gėjai yra laikomi virš pastato krašto už kojų, kad jie nukristų ant galvos. Iki iškylant IV šis žudymo metodas buvo naudojamas retai.
Smerkia šaudynes, bet baudžia gėjus
Arabų pasaulyje homoseksualai dažnai suimami ir nuteisiami kalėti dėl „ištvirkimo“. Irane besibučiuojantys vyrai yra plakami, o už lytinius santykius nuteisiami myriop. Saudo Arabijoje gėjai yra nužudomi juos apmėtant akmenimis.
Kai Afganistane XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje valdė Talibanas, homoseksualai būdavo įstumiami į duobę, o tada ant jų būdavo užstumiama didelė akmeninė siena.
Egipte policija vykdė reidus, kad išvaikytų gėjų sambūrius, o sulaikytieji buvo teisiami: homoseksualai buvo prilyginami prostitutėms ir buvo baudžiami už „viešosios moralės pažeidimą“.
„Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys pasmerkė Orlando šaudynes, o tuo metu homoseksualus baudžia juos įkalindami arba skirdami mirties bausmės“, – aiškino žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono komunikacijų ir propagavimo direktorius Ahmedas Benchemsi.
„Tos vyriausybės turėtų atšaukti šiuos įstatymus ir panaikinti praktiką persekioti žmones dėl jų seksualinės orientacijos arba lytinio identiteto“, – pareiškė A.Benchemsi.
Jemene vedę vyrai gali būti mirtinai užmėtomi akmenimis, jei užsiima lytiniais santykiais su kitais vyrais, o nevedę yra plakami arba metus sėdi kalėjime. Toje šalyje homoseksualios moterys į kalėjimą sodinamos septyneriems metams.
Sudane pirmą kartą homoseksualiais santykiais užsiimantys žmonės plakami, už antrą kartą jie yra įkalinami, o trečia kartą „nusikaltę“ yra nužudomi.
Libane gyvena kelių religijų išpažinėjai, šios šalies požiūris į gėjus iš visų arabų tautų yra liberaliausias. Nors Libano įstatymas draudžia homoseksualius santykius, jis retai yra taikomas.
Afganistane lytiniai santykiai tarp gėjų nėra uždrausti įstatymo, tačiau homoseksualai bijo atskleisti savo orientaciją, nes jie susilaukia mirties grasinimų, policija juos puldinėja.
„Afganistane dauguma gėjų atmeta savo tapatybę, jie stengiasi elgtis kaip heteroseksualai, – kalbėjo nuo šeimos ir draugų savo orientaciją slepiantis afganistanietis Rameenas. – Aš pažinojau žmonių, kurie nusižudė, nes negalėjo susitaikyti su savo seksualine orientacija.“
Praeityje islamas buvo liberalesnis?
Tačiau ar musulmonai gyvenantys Vakaruose turi labiau tolerantišką požiūrį į LGBT bendruomenę? Tyrimų įmonės ICM neseniai atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad pusė visų Jungtinės Karalystės islamą išpažįstančių piliečių tiki, jog homoseksualumas „turėtų būti uždraustas“, rašo „The Daily Beast“.
2009 metais įmonės „Gallup“ apklausoje paaiškėjo, kad nulis proc. Jungtinės Karalystės musulmonų laikė lytinius santykius tarp gėjų morališkai priimtinus. Visa to priežastis galimai slypi tame, kad paplito fundamentalistinis šventųjų raštų interpretavimas.
Tradiciškai islamo tikėjimas atvirai tyrinėjo grožį ir seksualumą. Nors ankstyvieji islamo mokytojai smerkė homoseksualumą remdamiesi šventaisiais raštais, ištisus šimtmečius musulmonų teologai ir menininkai diskutavo meilės ir aistros temomis.
Žodžio „homoseksualumas“ negalima rasti Korane, nes pats žodis neegzistuoja arabų kalboje. Musulmonų šventosios knygos skyriuje „al-Nur“ minimi „vyrai, kuriems nereikia moterų“. Korane šie vyrai tariamai nėra smerkiami, o pranašas Mahometas neturėjo problemų, kad aplinkui jį buvo vadinamieji „Mukhannath“ – „besielgiantys kaip moterys“.
Homoseksualai buvo laikomi priimtinais islamo aukso amžiaus metu, VIII-XIII amžiais: gėjai galėjo atvirai demonstruoti savo orientaciją net kalifų menėse. Šiuo istorijos periodu seksualiniai vaidmenys buvo suvokiami kaip aktyvūs ir pasyvūs, o ne kaip heteroseksualūs arba homoseksualūs.
Tokie klasikiniai musulmonų poetai kaip Abu'as Nuwasas, Ibnas Dawudas, Ibnas Quzmanas, Ibn Hamdisas, Omaras Khayyamas ir Jalalas al-Dinas Rumi savo eilėraščiuose rašė ne tik apie aistrą moterims, bet taip pat ir vyrams.
