Šiaurės Korėjos naudojamos balistinės raketos „Rodong“ yra 15 metrų ilgio. Anot Pietų Korėjos Inha universiteto profesoriaus Roho Taesongo, vandenyno gelmėse yra pilna išbarstytų Šiaurės Korėjos raketų dalių, rašo AP.
Balistinės raketos dažnai paleidžiamos iš skirtingų vietų ir skrenda skirtingus atstumus, todėl jos retai nusileidžia į tą pačią vietą. Taip pat Šiaurės Korėjos balistinės raketos yra ypatingai netaiklios, todėl jų dalys nedažnai atsiranda ten pat net jei yra taikomasi į tą pačią vietą.
Kai raketos pasiekia vandenyno dugną, jos į jį trenkiasi labai smarkiai ir sudūžta į daugybę dalių. Jei JAV, Japonija arba Pietų Korėja nusprendžia, kad Šiaurės Korėja sukūrė naują ir grėsmingą raketą, tos šalys bando iš vandenyno dugno surinkti paleistų raketų dalis.
Kai kurios raketų dalys gali būti didžiulės – 2012 metais palydovą į kosmosą iškelti naudota raketa buvo net 30 mterų ilgio. Vis dėlto yra beveik neįmanoma atgauti svarbių dalių iš mažesnių raketų, kai jos paskęsta vandenyne.
Net jei būtų rastos visos raketų dalys vargu, ar būtų sužinota kas naujo – sovietinių technologijų raketos detaliai ištirtos buvo jau prieš kelis dešimtmečius. Kai trečiadienį Šiaurės Korėja paleido raketą, Japonija siuntė žvalgybos lėktuvą ieškoti dalių – tai buvo laikoma „politiniu pasirodymu“, o ne realiu bandymu surinkti raketos dalis.
Prieš leisdama balistines raketas Kim Jong-uno diktatūra neperspėja tarptautinės bendruomenės apie pavojaus zonas. Tačiau labai tikėtina, kad Šiaurės Korėja naudoja neveiksnias kovines galvutes, o tikimybė, kad bus pataikyta į kurios nors šalies laivą yra beveik nulis.
Baimintis dėl raketų keliamo pavojaus gamtai taip pat nederėtų: nors raketos yra varomos nuodingomis medžiagomis, visi šie degalai sunaudojami iki raketoms krentant į vandenyną.
Net jei kažkiek degalų patenka į vandenyną jie yra praskiedžiami milžiniško vandens kiekio. Kadangi naudojamos neveiksnios kovinės galvutės, jose nėra radioaktyvių medžiagų.
