V.Putinas tapo nuspėjamas, nes kiekvieną kartą, kai Rusijai nesiseka jis išnaudoja šviežiausią ekstremalią situaciją, kuri kelia pavojų saugumui, kad išmanevruotų savo šalį į stipresnę poziciją, rašo „The Moscow Times“.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) praėjusią savaitė pranešė, kad prie Krymo įvyko susišaudymai tarp Rusijos kariuomenės ir dviejų grupių Ukrainos „sabotažininkų“, kurie tariamai planavo Kryme surengti teroristinius išpuolius prieš ten rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus.
Rusija tvirtino, kad sučiupo septynis kaltininkus, o per susišaudymus žuvo FSB agentas bei vienas rusų karys. Ukraina kaltinimus neigė, o prezidentas Petro Porošenka liepė Donbase esantiems kariams būti aukščiausios parengties būklėje. Tačiau iš viso šio ginčo didžiausią naudą gavo V.Putinas.
Įtampą didina tyčia
Iš karto po įsiplieskusios įtampos V.Putinas pareiškė, kad derybos dėl Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų, kurios vyks vadinamojo Normandijos ketverto susitikime rugsėjį Kinijoje jau „nebeturi prasmės“ ir jose nebėra verta dalyvauti.
Maskva laimėjo strateginę pergalę, nes Normandijos ketvertui priklausančios Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel privalės nuolaidžiauti V.Putinui, kad Rusija vėl įsitrauktų į derybas.
Daugelis ekspertų pritarė vieni kitiems, kad buvo tyčia skirta daug dėmesio įvykiams Kryme, nes Rusija siekė sustiprinti savo poziciją dar iki derybų dėl Donecko ir Luhansko.
„Kremliaus taktika buvo tokia pati, kaip 2014-2015 metais Donbase, kai Rusija padidino tai, kas pastatyta ant kortos, – rašė laikraštis „Vedomosti“. – Dabar pagrindinis politinis klausimas yra tai, kas nutiks Minsko procesui. Ar Rusija pasitrauks, ar reikalaus naujų nuolaidų?“
Rusijos vidinės politikos ekspertas Olegas Kašinas teigė, kad nebuvo skirtumo, ar Kryme iš tiesų įvyko susišaudymai, nes V.Putinas jau spėjo pasipelnyti iš sprendimo skirti didesnį dėmesį krizei.
Tuo metu Rusijos saugumo taryba susitiko spręsti saugumo stiprinimo Kryme klausimo, o taip pat buvo paskelbtos karinės pratybos Baltijos jūroje.
Kremlius nuolatos išnaudodavo teroristinius išpuolius ir mažus incidentus, paversdamas juos pretekstu toliau išlaikyti nuolatinės ekstremalios situacijos iliuziją, kuri tapo norma Rusijoje, kai pradėjo valdyti V.Putinas.
Nuolatinė baimė tapo norma
Tragedija, kuria labiausiai pasinaudojo Kremlius įvyko 2004 metais Šiaurės Osetijoje, Beslano mieste, kai teroristai nužudė 334 žmones, įskaitant 186 vaikus. Po atakos V.Putinas uždraudė visus regioninius rinkimus ir liepė kariuomenei padėti policijai tvarkytis su Rusijos viduje plintančiu terorizmu.
Rusijos regionų vadovai aštuonerius metus buvo skiriami, o ne renkami. Nors 2012 metais regioniniai rinkimai buvo atkurti, tik tiems kandidatams, kurie buvo Kremliaus numylėtiniai buvo leista prisiregistruoti ir dalyvauti rinkimuose. Regioniniai rinkimai rengiami kasmet, tačiau regionų vadovai į savo postą yra iš esmės paskiriami.
2007 metais V.Putinas pradėjo leisti vadinamuosius „ekstremalių situacijų įstatymus“ – tai buvo pataisos įstatymams, kurie reguliavo žiniasklaidą, internetą, saugumo tarnybas, policijos šaunamųjų ginklų naudojimą, viešą civilių elgesį ir panašiai.
Naujausios V.Putino pataisos – vadinamos „Jarovaja paketu“ – buvo įteisintos liepą. V.Putinas sugrąžino sovietinę praktiką bausti žmones, kurie nepranešė apie nusikaltimą, o taip pat padidino skaičių nusikaltimų dėl kurių galima bausti bent 14 metų turinčius jaunuolius.
Įstatymų paketas dar nurodė tinklų operatoriams pusmetį laikyti pokalbių telefonu įrašus bei siunčiamas ir gaunamas nuotraukas, ir žinutes. Kritikai tvirtino, kad toks įstatymas buvo skirtas ne gaudyti teroristams, o sekti opozicionierius.
Vis dėlto Rusijos visuomenė į šią pataisą beveik nesureagavo, nes įstatymai yra keičiami labai greitai ir nuolatos. Nuo tada, kai V.Putinas tapo prezidentu jis išnaudojo ekstremalias situacijas ir terorizmo grėsmę, kad centralizuotų Rusijos politinę sistemą.
Rusijoje jau 16 metų tęsiasi nesibaigianti ekstremali situacija, tačiau pastaruoju metu Kremliui šią paniką pavyko paskleisti už šalies ribų – pas kaimynes. V.Putinas Rusijos piliečiams įrodė, kad saugumas svarbesnis už politines, teisines ir ekonomines laisves, o dabar pradėjo šia žinia gąsdinti ir kaimynines šalis.
