Portalas remiasi dviem nepriklausomais šaltiniais, iš kurių
vienas sakė, kad ši operacija labai sudėtinga techniniu ir
politiniu atžvilgiu.
Kaip rašo „EurActiv“, neseniai paskelbtoje Stimsono centro,
Vašingtone įsikūrusio strateginių tyrimų instituto, ataskaitoje
nurodoma, kad Jungtinėse Valstijos dar nuo Šaltojo karo laikų
laikė apie 50 taktinių branduolinių užtaisų didelėje Indžirliko
oro pajėgų bazėje, esančioje maždaug už 100 km nuo sienos su
Sirija.
Po liepos 15-ąją Turkijoje mėginto įvykdyti perversmo Ankaros
vyriausybė uždraudė amerikiečių lėktuvų skrydžius iš tos
bazės ir į ją, o vėliau suėmė bazės vadą, įtariamą ryšiais
su pučo organizatoriais.
Ataskaitoje sakoma, kad nėra aišku, ar JAV sugebėtų išsaugoti
Indžirlike laikomų branduolinių ginklų kontrolę, jeigu Turkiją
apimtų ilgalaikis pilietinis konfliktas.
Kitas „EurActiv“ šaltinis sakė, kad po sužlugdyto perversmo
JAV ir Turkijos veiksmai smarkiai pašlijo, todėl Vašingtonas
nebenori patikėti Ankarai saugoti branduolinių ginklų. Šaltinis
pridūrė, kad tie užtaisai perkeliami į Deveselu bazę Rumunijoje.
Deveselu bazė taip pat yra pasirinkta vieta, kur bus dislokuojami
JAV priešraketinės gynybos sistemos elementai, nors dėl šio
žingsnio griežtai protestuoja Rusija.
Per Šaltąjį karą Rumunija buvo Sovietų Sąjungos partnerė,
bet joje niekada nebuvo dislokuojami branduoliniai ginklai, pažymėjo
„EurActiv“.
Jeigu pranešimai apie JAV taktinių branduolinių ginklų
dislokavimą netoli Rusijos sienų pasitvirtintų, Maskvos
priešprieša su Vakarų šalimis gali tapti dar labiau įtempta.
Sovietų branduolinių raketų dislokavimas Kuboje 1962 metais
žymėjo Šaltojo karo momentą, kai Vakarų šalys ir Maskva buvo
labiausiai priartėjusios prie didelio branduolinio karo.