Portalas „EurActiv“, remdamasis dviem nepriklausomais šaltiniais, vakar pranešė, kad Indžirliko karinių oro pajėgų bazėje laikytos branduolinės galvutės yra pamažu perkeliamos į Rumuniją.
Šaltinių teigimu, keliasdešimties ginklų perkėlimas – ir techniškai, ir politiškai sudėtinga operacija, todėl neaišku, kada ji būtų užbaigta.
Tiesa, Rumunija neigia priėmusi ginklus į savo karines bazes, o šalies galimybėmis priimti tokį krovinį abejoja ir ekspertai.
Nestabili padėtis šalyje
Neseniai paskelbtoje Vašingtone įsikūrusio strateginių tyrimų instituto „Stimson Center“ ataskaitoje nurodoma, kad JAV dar nuo Šaltojo karo laikų laikė apie 50 taktinių branduolinių užtaisų Indžirliko oro pajėgų bazėje, esančioje maždaug 100 kilometrų nuo sienos su Sirija.
Bet, atrodo, pasikeitęs NATO partnerės elgesys privertė amerikiečius persigalvoti. Mat po liepos 15-ąją nepavykusio Turkijos valdžios perversmo neramumai pasiekė ir Indžirliko bazę.
Iš pradžių komplekse buvo sutrikęs elektros tiekimas, o vėliau vyriausybė uždraudė amerikiečių lėktuvų skrydžius iš bazės ir į ją.
Jau ir anksčiau šįmet JAV gynybos departamentas iš Indžirliko oro bazės buvo evakavęs karius ir civilius, nes buvo nuogąstaujama dėl galimo teroristinio išpuolio.
Panašių išpuolių Turkijoje pastaruoju metu netrūksta. Antai ir vakar Turkijos rytuose per du sprogdinimus žuvo mažiausiai 7 žmonės, o dar daugiau negu 200 buvo sužeisti.
Galėtų supykdyti Rusiją
Po sužlugdyto sąmokslo JAV ir Turkijos santykiai esą pašlijo ir dėl Ankaros reikalavimų išduoti Pensilvanijos valstijoje gyvenantį turką šventiką Fethullah Güleną, kurį Ankara laiko perversmo organizatoriumi.
Dėl nestabilios situacijos pradėta baimintis, ar JAV pavyktų išlaikyti branduolinių ginklų Indžirlike kontrolę, jei Turkiją apimtų pilietinis konfliktas.
Anot „EurActiv“ šaltinių, branduoliniai ginklai yra perkeliami į Deveselu karinę bazę netoli Karakalio. Šioje bazėje taip pat dislokuojami JAV priešraketinės gynybos sistemos elementai, nors dėl šio žingsnio griežtai protestuoja Rusija.
O amerikiečių ginklus priglaudusi Rumunija sulauktų dar didesnės kritikos. Tad jeigu pranešimai apie JAV taktinių branduolinių ginklų dislokavimą netoli Rusijos sienų pasitvirtintų, Maskvos priešprieša su Vakarų šalimis gali tapti dar labiau įtempta.
Bukareštas neigia gandus
Tiesa, Rumunijos užsienio reikalų ministerija paneigė, kad į šalį buvo perkelti JAV branduoliniai ginklai.
Tačiau, kaip teigia ekspertai, nuo pat Šaltojo karo JAV niekada atvirai nepatvirtindavo spėlionių apie Europos šalyse saugomas atomines bombas.
Nekart pranešta, kad JAV ginklus iki šiol gali saugoti Belgija, Nyderlandai, Vokietija ir Italija.
„EurActiv“ pranešimais nepasitiki ir saugumo ekspertai. Antai „Foreign Policy“ apžvalgininkas Jeffrey Lewisas vakar tikino, kad Rumunijos karinėse bazėse nėra branduoliniams ginklams laikyti tinkamų saugyklų.
Be to, žurnalistas atkreipė dėmesį, kad toks žingsnis prieštarautų NATO ir Rusijos bendradarbiavimą įtvirtinančiai sutarčiai.
1997 metais pasirašytame dokumente Aljansas pasižadėjo nedislokuoti branduolinių ginklų naujųjų NATO sąjungininkių teritorijoje. („EurActiv“, „Reuters“, LR)
