Dauguma britų ginklų buvo parduoti šalims, kurios yra laikomos „nelaisvomis“. Jungtinė Karalystė pardavė ginklus 39 nelaisvoms šalims – tokių, pasak organizacijos „Freedom House“, iš viso pasaulyje yra 51.
O anot pačios Jungtinės Karalystės vyriausybės žmogaus teisių sąrašo, ginklus britai pardavė 22 iš 30 nelaisvų šalių. Besitęsiantys konfliktai Artimuosiuose Rytuose yra susiję su padažnėjusiais teroristiniais išpuoliais Europoje ir visuose Vakaruose, „The Independent“ rašo Jonas Stone'as.
Jungtinė Karalystė Saudo Arabijai pardavė bombų, raketų ir naikintuvų, Izraeliui pardavė bepiločių orlaivių dalių ir taikymosi įrangos, o Bahreinui – automatų. Britai taip pat pardavė šturmo šautuvų Maldyvams bei šaunamųjų ginklų ir amunicijos Turkmėnijai.
Viršesnė – tik Amerika
Vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį Jungtinė Karalystė pardavė daugiau ginklų nei Rusija, Kinija ar Prancūzija. Pasak Jungtinės Karalystės prekybos ir investavimo institucijos, britų prekybą ginklais lenkia tik JAV.
„Jungtinė Karalystė yra viena iš sėkmingiausių pasaulio gynybos įrangos eksportuotojų, kuri per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai užima antrą vietą pasaulyje, – rašoma Prekybos ir investavimo institucijos vasarą išleistoje ataskaitoje. – Jungtinė Karalystė yra didžiausia gynybos įrangos eksportuotoja Europoje.“
Ginklų eksporto licencijas privalo pasirašyti Jungtinės Karalystės ministrai, kurie tvirtino, kad patikros sistema yra labai griežta: jie anksčiau yra atsisakę išduoti leidimą parduoti gynybos įrangą Rusijoje ir Ukrainoje.
Tačiau vyriausybė nekreipė dėmesio į prašymus stabdyti ginklų pardavimą tokioms represinėms šalims kaip Saudo Arabijai, kuri, pasak Jungtinių Tautų, vykdo karo nusikaltimus Jemene prieš sukilėlius hučius.
Britai kritikos nepaiso
Tiek Europos Parlamentas, tiek Bendruomenių Rūmų tarptautinio plėtojimo komitetas ragino Jungtinės Karalystės vyriausybę nebeleisti eksportuoti ginklų į Saudo Arabiją, tačiau britų valdžia tvirtino nemačiusi jokių įrodymų, kad būtų vykdomi karo nusikaltimai.
Saudo Arabijos vadovaujama koalicija per antskrydžius subombardavo kelias mokyklas, vestuvių puotas ir tarptautines ligonines, kurioms vadovavo labdara „Gydytojai be sienų“ („Medecins Sans Frontieres“). Taip pat buvo susprogdinti keli maisto fabrikai – net prieš tai Jemene buvo maisto stygius.
Žmogaus teisių organizacijos skelbė, kad Saudo Arabijos koalicija tyčia taikėsi į civilius ir civilių pastatus. Tačiau koalicija savo tyrimuose dėl nusikaltimų nuolatos kartojo, kad ji „yra pasišventusi gerbti tarptautinius humanitarinius įstatymus, vykdant operacijas Jemene“.
Portalas „The Independent“ ir organizacija „Kampanija prieš prekybą ginklais“ vykdė tyrimą, per kurį paaiškėjo, kad 2010-2015 metais Jungtinė Karalystė „nelaisvoms“ šalims – pavyzdžiui Kinijai, Omanui, Turkmėnijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams – pardavė gynybos įrangos už 10 mlrd. svarų (12 mlrd. eurų).
Vyriausybė nesilaiko savo standartų?
Britai taip pat ginklus už 7,9 mlrd. svarų (9,4 mlrd. eurų) pardavė šalims, kuriose, pasak Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos, „yra didžiausi arba daugiausiai žmogaus teisių pažeisimų“.
„Šie skaičiai atskleidė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų politikos hipokritiškumą, – aiškino „Kampanijos prieš prekybą ginklais“ narys Andrew Smithas. – Vyriausybė nuolatos mums pasakoja, kad skatina žmogaus teises ir demokratiją, bet ji apginkluoja ir remia kai kuriuos labiausiai represinių režimų pasaulyje. Britų naikintuvai ir bombos yra pagrindinė Saudo Arabijos didelio naikinimo masto Jemene priežastis.“
A.Smithas pabrėžė, kad šalys, pirkdamos ginklus iš Jungtinės Karalystės, gauna ne tik gynybos įrangą, bet ir politinį palaikymą. Tai reiškia, kad Jungtinė Karalystė yra mažiau linkusi stabdyti žmogaus teisių pažeidimus tose šalyse, su kuriomis palaiko pelningus prekybinius ryšius.
„Vyriausybė į ginklų eksporto kontrolę žvelgia labai rimtai, – tvirtino Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovas. – Mes detaliai nagrinėjame kiekvieną prašymą leisti pardavinėti ginklus ir remiamės ES ir nacionaliniais ginklų eksporto licencijų kriterijais. Atsižvelgiame į tai, kaip gynybos įranga bus naudojama ir kokie pavojai gali kilti žmogaus teisėms.“
