„Mūsų atsakymas – pasvertas ir tinkamas, nes nesiekiame naujo šaltojo karo. Norime kiek įmanoma sumažinti įtampą“, – vakar kalbėjo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija į Baltijos jūrą atplukdė du savo karo laivus, o Vakarų Europa stebėjo flotilės kelią į Viduržemio jūrą.
Kaliningrade taip pat dislokuotos branduolinius ginklus paleisti galinčios raketų sistemos „Iskander“.
Tad Briuselyje sutarta dėl dar didesnio pajėgų dislokavimo, nei buvo nuspręsta liepą.
Antai Jungtinė Karalystė pranešė į Estiją siųsianti 150 daugiau karių, negu planuota anksčiau, – net 800.
Savo indėlį taip pat padidins Prancūzija ir Danija.
NATO lyderiai per liepą Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą susitarė, kad bus rotuojamos pajėgos visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje siekiant užtikrinti, kad jos nebus paliktos vienos, jei Rusija pamėgintų surengti intervenciją, panašią į įvykdytą Ukrainoje.
Jungtinė Karalystė, Kanada ir Vokietija liepą susitarė vadovauti batalionams, kuriuos sudarys maždaug po tūkstantį karių.
Šioje programoje dalyvaus 24 kitos NATO sąjungininkės, prisidėsiančios įvairiais komponentais – transportu, ryšių priemonėmis ir karo medikų grupėmis.
Vokietijos vadovaujamas batalionas Lietuvoje sulauks palaikymo iš Belgijos, Kroatijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Norvegijos.
J.Stoltenbergas taip pat pažymėjo, kad sąjungininkai irgi vykdo savo įsipareigojimus dėl rumunų vadovaujamo dalinio, turinčio sustiprinti saugumą Juodosios jūros regione – panašiai kaip Baltijos regione.
Be to, vakar susitikime buvo sutarta, kad NATO kariniai laivai ir aviacija patruliuos ir Viduržemio jūroje.
Aljansas bendradarbiaus su Europos Sąjunga mėgindamas sustabdyti nelegalių migrantų judėjimą į žemyną.
