Ukrainoje sudarė nužudytų separatistų dešimtuką – žudė net savi

Ankstų antradienio rytą separatistų kontroliuojamame Donecke buvo susprogdintas prieš Ukrainą kariavęs kraugeriškas Michailas Tolstychas, pravarde Givis. Nors kol kas tiksliai nežinoma, kas likvidavo Givį, prorusiški separatistai dėl savo bendro mirties kaltina Ukrainos specialiąsias tarnybas.

Arsenijus Pavlovas (Motorola), grupuotės „Sparta“ vadas. Nužudytas 2016 m. spalio 16 d. Donecke.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Arsenijus Pavlovas (Motorola), grupuotės „Sparta“ vadas. Nužudytas 2016 m. spalio 16 d. Donecke.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Aleksejus Bednovas, grupuotės „Betmenas“ vadas. Nužudytas 2015 m. sausio 1 d.<br>Wikipedia.org
Aleksejus Bednovas, grupuotės „Betmenas“ vadas. Nužudytas 2015 m. sausio 1 d.<br>Wikipedia.org
Jevgenijus Iščenko (Mažylis), Pervomaisko „liaudies meras“. Nužudytas 2015 m. sausio 23 d. Pervomaiske.<br>dnr-sovet.su nuotr.
Jevgenijus Iščenko (Mažylis), Pervomaisko „liaudies meras“. Nužudytas 2015 m. sausio 23 d. Pervomaiske.<br>dnr-sovet.su nuotr.
Romanas Voznikas (Čigonas), grupuotės „Miražas“ vadas. Nužudytas 2015 m. kovo 26 d. Donecke.<br>dnr-sovet.su nuotr.
Romanas Voznikas (Čigonas), grupuotės „Miražas“ vadas. Nužudytas 2015 m. kovo 26 d. Donecke.<br>dnr-sovet.su nuotr.
Aleksejus Mozgovojus, grupuotės „Prizrak“ („Vaiduoklis“) vadas. Nužudytas 2015 m. gegužės 23 d.<br>news-front.info nuotr.
Aleksejus Mozgovojus, grupuotės „Prizrak“ („Vaiduoklis“) vadas. Nužudytas 2015 m. gegužės 23 d.<br>news-front.info nuotr.
Pavelas Dremovas, „Platonovo vardo pirmojo kazokų pulko“ vadas. Nužudytas 2015 m. gruodžio 12 d. Pervomaisko rajone.<br>Wikipedia.org nuotr.
Pavelas Dremovas, „Platonovo vardo pirmojo kazokų pulko“ vadas. Nužudytas 2015 m. gruodžio 12 d. Pervomaisko rajone.<br>Wikipedia.org nuotr.
Jevgenijus Žilinas, grupuotės „Oplot“ lyderis. Nužudytas 2016 m. rugsėjo 19 d. netoli Maskvos esančiame kaimelyje Gorki-2.<br>Wikipedia.org nuotr.
Jevgenijus Žilinas, grupuotės „Oplot“ lyderis. Nužudytas 2016 m. rugsėjo 19 d. netoli Maskvos esančiame kaimelyje Gorki-2.<br>Wikipedia.org nuotr.
Genadijus Cipkalovas, „Luhansko liaudies respublikos ministras pirmininkas“. Rastas pakartas 2016 m. rugsėjo 24 d. Luhanske.<br>Wikipedia.org nuotr.
Genadijus Cipkalovas, „Luhansko liaudies respublikos ministras pirmininkas“. Rastas pakartas 2016 m. rugsėjo 24 d. Luhanske.<br>Wikipedia.org nuotr.
Valerijus Bolotovas, pirmasis apsišaukusios „Luhansko liaudies respublikos“ vadeiva. Mirė 2017 m. sausio 27 d. Maskvoje.<br>Wikipedia.org nuotr.
Valerijus Bolotovas, pirmasis apsišaukusios „Luhansko liaudies respublikos“ vadeiva. Mirė 2017 m. sausio 27 d. Maskvoje.<br>Wikipedia.org nuotr.
Michailas Tolstychas (Givis), grupuotės „Somali“ vadeiva. Susprogdintas Donecke 2017 m. vasario 8 d.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Michailas Tolstychas (Givis), grupuotės „Somali“ vadeiva. Susprogdintas Donecke 2017 m. vasario 8 d.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ukrainoje sudarė nužudytų separatistų dešimtuką.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainoje sudarė nužudytų separatistų dešimtuką.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Feb 8, 2017, 3:53 PM, atnaujinta Apr 10, 2017, 12:21 PM

Michailas Tolstychas nėra vienintelis separatistų lyderis, likviduotas ar paslaptingai miręs vienomis ar kitomis aplinkybėmis. Portalas gordonua.com sudarė siaubą kėlusių, o vėliau nužudytų teroristų dešimtuką.

10. Aleksejus Bednovas, grupuotės „Betmenas“ vadas. Nužudytas 2015 m. sausio 1 d.

A.Bednovo automobilių kolona buvo suvarpyta kulkomis iš automatinių ginklų, apšaudyta granatsvaidžiais ir liepsnosvaidžiai. Kartu su vadu žuvo ir penki jo būrio smogikai.

Atsakomybę už A.Bednovo likvidaciją prisiėmė vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) vadovai. Jie buvo apkaltinę savo bendrą žmonių grobimu ir plėšimais.

Dvi dienos iki mirties, jam buvo iškelta „baudžiamoji byla“. Vėliau LLR „vidaus reikalų ministerija“ pareiškė, kad A.Bednovas atsisakė atsisakė nusiginkluoti ir pasipriešino ginklu.

9. Jevgenijus Iščenko (Mažylis), Pervomaisko „liaudies meras“. Nužudytas 2015 m. sausio 23 d. Pervomaiske

J.Iščenko, kartu su trimis rusais, kurie užsiiminėjo pagalbos separatistams teikimu, sušaudė nežinomi asmenys.

Vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ vadeiva Igoris Plotnickis kaltę dėl Mažylio nužudymo suvertė ukrainiečių „diversinėms žvalgybos grupėms“. Tačiau niekam nėra paslaptis, kad J.Iščenko buvo paties I. Plotnickio priešininkas – jis ne kartą kritikavo LLR vadovybę.

Mažylis taip pat buvo ir vienas karo vadukų, vadinamųjų kazokų, su kuriais LLR vadovams nuolat teko konfliktuoti dėl užimtų Luhansko srities teritorijų kontrolės.

8. Romanas Voznikas (Čigonas), grupuotės „Miražas“ vadas. Nužudytas 2015 m. kovo 26 d. Donecke

R. Vozniko automobilį Donecko centre sušaudė nežinomi asmenys.

Buvęs Ukrainos specialiosios paskirties milicijos būrio „Berkut“ narys, R. Voznikas aktyviai dalyvavo 2014 m. Donecke vykusiuose protesto mitinguose. Prasidėjus koviniams veiksmams, prieš Ukrainą jis kariavo vadovaudamas nuosavam batalionui.

Vėliau Čigonas nusprendė užsiimti politika ir tapo vadinamojo „Novarusijos parlamento“ nariu.

Vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vadeivos R. Vozniko nužudymą siejo su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis bandymu „destabilizuoti padėti respublikoje“.

7. Aleksejus Mozgovojus, grupuotės „Prizrak“ („Vaiduoklis“) vadas. Nužudytas 2015 m. gegužės 23 d.

A. Mozgovojaus mašiną sprogimas sustabdė užmiestyje. Automobilis iš karto buvo suvarpytas kulkomis iš automatinių ginklų.

Kartu su A. Mozgovojumi per šį incidentą taip pat žuvo jo atstovas spaudai, du asmens sargybiniai, vairuotojas ir du vietos gyventojai, atsitiktinai atsidūrę pasikėsinimo vietoje.

A. Mozgovojus buvo vienas iš labiausiai matomų separatistų vadų Luhansko srityje. Vienu metu jis atsisakė paklusti LLR vadovams.

2015 m. kovo pradžioje į jį buvo pasikėsinta, tačiau tąkart separatistas buvo tik lengvai sužeistas.

Atsakomybę už A. Mozgovojaus nužudymą prisiėmė ukrainiečių partizanų būrys „Šešėliai“.

6. Pavelas Dremovas, „Platonovo vardo pirmojo kazokų pulko“ vadas. Nužudytas 2015 m. gruodžio 12 d. Pervomaisko rajone

Bomba P. Dremovo mašinoje sprogo tuo metu, kai jis važiavo į savo vestuves.

P. Dremovas griežtai kritikuodavo Igorį Plotnickį ir vis grasino paskelbti apsišaukėlį LLR vadovą kompromituojančią medžiagą, kurią neva saugojo kažkur paslėptame USB atminties rakte.

5. Jevgenijus Žilinas, grupuotės „Oplot“ lyderis. Nužudytas 2016 m. rugsėjo 19 d. netoli Maskvos esančiame kaimelyje Gorki-2

J. Žilinas buvo nušautas restorane „Veterok“ („Vėjelis“). Kartu buvęs asmuo per incidentą buvo sunkiai sužeistas.

Separatisto žudikai sugebėjo pasislėpti.

4. Genadijus Cipkalovas, „Luhansko liaudies respublikos ministras pirmininkas“. Rastas pakartas 2016 m. rugsėjo 24 d. Luhanske

2014 m. pavasarį G. Cipkalovas buvo Luhansko smogikų lyderio Valerijaus Bolotovo pavaduotoju ir net kurį laiką vadovavo „respublikai“ po jo pabėgimo. 2014 m. lapkritį jis buvo paskirtas „LLR ministrų tarybos“ vadovu ir vadinamajai „vyriausybei“ vadovavo iki 2015 m. gruodžio.

G. Cipkalovas negyvas buvo rastas praėjus savaitei po to, kai LLR vadeiva Igoris Plotnickis jį apkaltino bandymu įvykdyti perversmą.

Vienas iš LLR smogikų, save vadinęs „LLR parlamento vadovu“ Aleksejus Kariakinas tvirtino, jog G. Cipkalovui buvo „sulaužyti šonkauliai, daugybinės hematomos, viena ranka buvo sumušta ir išsukta“.

A. Kariakinas spėja, kad G. Cipkalovas buvo mirtinai nukankintas.

3. Arsenijus Pavlovas (Motorola), grupuotės „Sparta“ vadas. Nužudytas 2016 m. spalio 16 d. Donecke

Motorola žuvo suveikus sprogstamajam užtaisui daugiaaukščio namo, kuriame gyveno, lifte. Kartu žuvo ir jo asmens sargybinis.

A. Pavlovas buvo vienas labiausiai žiniasklaidoje matomų smogikų vadų. Vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vadeiva Aleksandras Zacharčenko jo nužudymą prilygino karo paskelbimui iš Ukrainos pusės.

Motorolos laidotuvės Donecke virto masiniu renginiu.

Dėl šio nužudymo Donecke buvo sulaikyti šeši asmenys, neva susiję su Ukrainos nacionalistinėmis organizacijomis.

2. Valerijus Bolotovas, pirmasis apsišaukusios „Luhansko liaudies respublikos“ vadeiva. Mirė 2017 m. sausio 27 d. Maskvoje

Pirminiais duomenimis, V. Bolotovas galėjo mirti nuo širdies smūgio. Separatistų informacijos centro „Pietryčių frontas“ vadovas Konstantinas Knyrikas pareiškė, kad V. Bolotovui būnant savo bute Maskvoje „staiga sušlubavo sveikata“.

Apsišaukusios respublikos vadeiva jis tapo 2014 m. balandį, kai separatistų judėjimas Donbase tik prasidėjo. Tų pačių metų rugpjūti jis pareiškė atsistatydinąs dėl sužeidimo.

Pernai gruodį V. Bolotovas duodamas interviu Rusijos agentūrai „Rosbalt“ pareiškė, kad dabartinis LLR vadeiva Igoris Plotnickis 2014 m. vasarą sabotavo jo įsakymus, o I. Plotnickio batalionas „Zaria“ („Aušra“) provokaciniais tikslais apšaudė Luhanską.

1. Michailas Tolstychas (Givis), grupuotės „Somali“ vadeiva. Susprogdintas Donecke 2017 m. vasario 8 d.

Vasario 8 d. separatistai pranešė, kad Givis žuvo Donecke, kai jo kabinete įvyko sprogimas. Vadinamoji „Donecko liaudies respublikos gynybos ministerija“ tvirtina, jog sadistiniais polinkiais pasižymėjusį separatistą susprogdino Ukrainos specialiosios tarnybos.

Michailas Tolstychas yra Ukrainos pilietis, jis gimė 1980 m. Ilovaiske (Donecko sritis). Kaip yra tvirtinęs pats Givis, jis tarnavo Ukrainos kariuomenėje, po to dirbo kroviku gamykloje.

2014 m. Givis prisijungė prie prorusiškų separatistų, pradėjo vadovauti smogikų grupuotei „Somali“, dalyvavo mūšiuose Donecko oro uoste ir Ilovaiske.

Internete nesunkiai galima rasti vaizdo įrašų, kur jis tyčiojasi iš ukrainiečių karių, paimtų į nelaisvę.

2017 m. sausį Givis dalyvavo mūšiuose Avdejevkoje, kur esą buvo sužeistas. Kai kurių šaltinių duomenimis, persišauti koją galėjo ir pats, kad būtų toliau nuo fronto linijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.