Kai laikydamas putojančio vyno taurę vyndarys Jurijus pasakoja apie burbuliukus, derlių, aromatus ir skonio natas, galima visiškai pamiršti, kad esi pavojingoje zonoje.
Vos už keliolikos kilometrų separatistai degina laužus budėdami netoli fronto linijos. Pastarosiomis savaitėmis čia vėl neramu – kilo nauja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir separatistų kautynių banga.
Nuo karo siaubų sovietmetį menančią vyninę saugo 80 metrų storio žemės sluoksnis. Putojantis „Cabernet Sauvignon“ ir „Merlot“ bręsta buteliuose, suguldytuose po mūšio lauku.
Nepaisant to, Jurijus vis dar vedasi smalsuolius ir gėrimo žinovus į pažintinius turus po vyno rūsių labirintus vyninėje „Artwinery“.
Šios patalpos, kuriose reguliuojama temperatūra ir įvesta elektra, atidarytos Bachmuto mieste Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino 75-ojo gimtadienio proga – 1950 metais.
Kovas lėmė permainos?
Dabar Kijevo pajėgų kontroliuojamame druskos kasyklų mieste, kuriame gyvena 80 tūkst. žmonių, karo ženklai akivaizdūs, net ir nusileidus į vyno saugyklą girdėti artilerijos pabūklų aidas.
Įvažiuojant į Bachmutą kiekviename kelyje pasitinka patikros postai. Gatvėse, kuriose pėdsakus palikę šarvuočių vikšrai, marširuoja ginkluoti kariai.
Ant daugiabučių purškiamaisiais dažais išrašyti žodžiai kirilica: „Slėptuvė nuo bombų“.
Vaikštant tarp pastatų virš galvos kartkartėmis prazvimbia karinis sraigtasparnis. Vėl neramu.
Šių metų pradžioje konfliktas Ukrainoje pražudė 30 civilių bei kovotojų abiejose fronto pusėse. Sužeista dešimtys.
Tai didžiausias ginkluotų atakų protrūkis nuo 2015 metų. Kai kurie politologai svarsto, kad jį galėjo lemti Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu, – tai įkvėpė Rusijai naujų jėgų veikti.
Požeminė ramybės oazė
Kol įtampa vėl kaista, 250 tūkst. kvadratinių metrų ploto vyno rūsiuose tvyro sąlyginė ramybė. Čia svarbiausios – žaliuose buteliuose uždarytos derliaus dovanos.
„Pastebėsite, kad užuodžiate avietes, jaučiate juodųjų serbentų skonį su gervuogių nata“, – pasakoja lankytojams Jurijus, ragaudamas retą raudonąjį putojantį vyną „Krimart“, kuris pradėtas čia gaminti prieš keturis dešimtmečius.
Ukrainiečiai rūsiuose po karo frontu pagal prancūziškus metodus fermentuoja baltąjį, rožinį ir raudonąjį putojantį vyną. Kai kuriems jų prireikia trejų metų, kad skonis ir aromatas subręstų.
Čia pat vynas ir išpilstomas į butelius. 250 darbuotojų, apsirengusių baltais chalatais, zuja vyninės patalpose. Kai kurie važinėja golfo mašinėlėmis, nes atstumai – nemenki.
Tuneliai rūsiuose nudažyti visokiausiomis pastelinėmis spalvomis. Kaip pasakojo vyninės vadybininko pavaduotoja Viktorija Maljovana, taip siekiama pogrindyje dirbančius žmones apsaugoti nuo depresijos.
Sumenko gamybos apimtis
Prieš karą čia dirbo 700 darbuotojų, tačiau daug jų netrukus emigravo į Rusiją ir kitas Ukrainos vietas.
Didžiausia išvykimo banga sutapo su aršiausių kautynių laiku – 2014-aisiais. O kai kurie Bachmuto vyndariai išvyko kautis į frontą: išmainė butelius į automatus.
Vyno produkcija taip pat menko visus trejus besitęsiančio konflikto metus.
Dabar vyninė per metus pagamina 10–12 milijonų vyno butelių. O V.Maljovana su liūdesiu prisimena, kad 2013-aisiais šis skaičius siekė net 19 milijonų.
Ukrainos vyno rūsių nebedrįsta lankyti ir tiek gurmanų, kiek anksčiau. Iš separatistų užimto Donecko, iš kurio važiuodavo turistiniai autobusai, niekas nebeatvyksta.
Tačiau turų lankytojų labiausiai sumažėjo todėl, kad vyno mėgėjus ir turistus menkai vilioja galimybė vaikščioti rūsyje, kurio lubos beveik remia pavojingą zoną.
Jurijus, kuris vyninėje dirba nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio, turo dalyviams rodo žemėlapį, kuriame vėliavėlėmis sužymėti vyninės partneriai užsienyje: Australija, Austrija, Azerbaidžanas, Kanada, Kinija, Izraelis, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija – didžiausi klientai.
Vis dėlto nepralenkiama pirkėja iki konflikto įsižiebimo buvo Rusija, tačiau nuo konflikto pradžios karas tarp Kijevo ir Maskvos vyksta ne tik ant žemės, bet ir rinkoje.
Nukentėjo visa industrija
Rusijos invazija į Ukrainą ir Krymo pusiasalio aneksija, įvykusi 2014-aisiais, pakenkė ne tiktai „Artwinery“ vyndariams, bet ir visai šalies vyno industrijai. 70 proc. vynuogių į Bachmutą atkeliaudavo būtent iš šio pusiasalio.
V.Maljovana pasakojo, kad Krymo vynuogynuose, kurie vasarą maudydavosi saulės voniose ir buvo vėsinami nuo Juodosios jūros sklindančio vėjelio, buvo užauginamas derlius, iš kurio buvo pagaminama daugiau negu pusė visos šalies vyno produkcijos.
Po pusiasalio aneksijos „Artwinery“ vynuoges gauna iš Ukrainos stepių zonų, šiltesnių regionų: Mykolajivo, Chersono bei Odesos. ‘Speravi’ veislės vynuogės vežamos iš jų gimtosios šalies – Gruzijos.
Su pokyčiais sunkiai susidorojantys Bachmuto vynininkystės verslo darbuotojai negalėjo susitaikyti ir su Kijevo dekomunizacijos politika, dėl kurios teko pakeisti ne tik vyninės, bet ir miesto, kuriame ji įsikūrusi, pavadinimą.
Iki 2016-ųjų vasario Bachmutas vadintas Artemivsku – Rusijos revoliucionieriaus ir J.Stalino bendražygio Fiodoro Sergejevo, geriau žinomo kaip draugas Artiomas, garbei.
Prieš metus nuversta ir šio revoliucionieriaus statula, kuri stovėjo Bachmuto centrinėje aikštėje. O Artemivsko vyninė praėjusį rudenį buvo pervadinta į „Artwinery“. Tačiau pastarosios darbuotojams tokie komunizmo atsikratymo žingsniai atrodo nepriimtini. Ir jie tai pavadino Kijevo spaudimu.
„Iš pradžių mums kilo problemų dėl Krymo, tada prie mūsų priartėjo karas, o dabar ir dekomunizacija, – skundėsi V.Maljovana, įsitikinusi, kad Kijevo politika sukūrė prekės ženklo stiprinimo košmarą. – Mes turime 192 patentus Europoje, kuriuos dabar teks pakeisti. Europiečiai nesupras tokio pavadinimo pasikeitimo, neatpažins. Tai mums prilygsta mirčiai.“
