Kaip tikino I.Slyškino artimieji naujienų portalui gazeta.ru, prieš išvykdamas į Siriją, vaikinas patraukė į Krasnodaro kraštą. Ten įsikūrusi privatininkų, pasivadinusių „Vagnerio grupė“, karinė bazė.
Tačiau Rusijos gynybos ministerija po I.Slyškino mirties pareiškė, kad jis oficialiai net nebuvo karys. Pastarasis žuvo Sirijoje vykdydamas karinę užduotį vasario 12 dieną.
Kaip tikino žuvusiojo draugė Kristina Gajnutdinova, apie I.Slyškino mirtį jai pranešė telefonu. Tiesa, kokiomis aplinkybėmis vaikinas žuvo, niekas neaiškino.
Apmokyti Rusijoje
40 kilometrų nuo Krasnodaro yra Molkino poligonas. Jame treniruojasi privatininkai, dalyvavę kariniuose veiksmuose Sirijoje ir Ukrainoje. Būtent ten mokosi ir „Vagnerio grupės“ kariškai. Anksčiau jie treniruodavosi Rostovo srityje, o vėliau buvo perkelti į Molkino poligoną.
Prieš pradedant karinę operaciją Sirijoje ir prieš Molkino poligone pasirodant „Vagnerio“ kariškiams, pastarasis buvo modernizuotas. Rusijos gynybos ministerija tam skyrė 50 mln. rublių (798,5 tūkst. eurų).
Kaip rašė naujienų portalas znak.com, prie Krasnodaro mokymus turėjęs I.Slyškinas į Siriją patraukė norėdamas užsidirbti.
Todėl Rusijos gynybos ministerija, komentuodama jo žūtį pareiškė, kad I.Slyškinas oficialiai nebuvo karys. Esą kariuomenėje jis tarnavo iki 2013 m., o vėliau išėjo į atsargą.
Įslaptino informaciją
Oficialiais Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, per pusantrų metų Sirijoje žuvo 27 rusų kariai. Tačiau apie karių ir karininkų mirtis neretai sužinoma gerokai vėliau, nei tai įvyksta. Be to, neretai šią informaciją pirmiausia paskleidžia neoficialūs šaltiniai.
Kaip naujienų portalui meduza.io teigė advokatas Ivanas Pavlovas, tai vyksta dėl 2015 m. gegužės 28 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino išleisto įsakymo.
Teisės aktas nurodo, kad taikos metu karių žūtys laikomos valstybine paslaptimi.
„Su žmogaus teisių gynėjais ir žurnalistais kreipėmės į teismą aiškindami, kad šis įsakymas suteiks valdžiai dar daugiau nevaržomos laisvės. Politikai galės elgtis su karių gyvybėmis kaip panorėję. Tačiau teismas mūsų ieškinį atmetė. Dabar planuojame kreiptis į Konstitucinį teismą“, – kalbėjo I.Pavlovas.
Pasak jo, prezidento įsakas parašytas tokiu būdu, kad sunku suvokti, kas iš tiesų yra laikoma valstybės paslaptimi.
Be to, įdomu ir tai, kaip jis veikia. Antai jo pagrindu gynybos ministras koreguoja savo įsakymus, susijusius su slapta medžiaga Rusijos karinėse pajėgose. Iš esmės jis detalizuoja, kokiais atvejais ir kokia informacija yra slapta. Tai, be kita ko, liečia ir karių mirtis.
Gynybos ministras gali apsispręsti, kiek informacijos skelbti. Tiesa, net ir pats ministro įsakymas laikomas slaptu dokumentu, todėl kaip priimami sprendimai, visuomenė tikrai nesužinos.
