123 JT narės spalį paskelbė, kad surengs JT konferenciją,
kurios metu derėsis dėl teisiškai privalomos branduolinių ginklų
uždraudimo sutarties, nors didžioji dalis pasaulio paskelbtų ir
nepaskelbtų branduolinių valstybių balsavo prieš šias derybas.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Izraelis, Rusija ir Jungtinės
Valstijos balsavo prieš derybas. Net Japonija – vienintelė šalis,
1945 metais nukentėjusi nuo atominės bombos, – balsavo prieš
branduolinių ginklų uždraudimo derybas. Anot šalies, nepavykus
susitarti galėtų būti pakenkta veiksmingo branduolinio
nusiginklavimo pažangai.
Iniciatyvą palaiko Austrija, Airija, Meksika, Brazilija, Pietų
Afrika ir Švedija. Šimtai nevyriausybinių organizacijų remia šias
pastangas. Jų teigimu, branduolinės katastrofos grėsmė auga dėl
Šiaurės Korėjos branduolinės programos ir neprognozuojamos
naujosios Vašingtono administracijos.
Pastaraisiais metais branduolinio nusiginklavimo srityje
nepadaryta jokios pažangos, nepaisant didžiųjų branduolinių
valstybių prisiimtų įsipareigojimų pagal 1968 metų branduolinio
ginklo neplatinimo sutartį.
2009 metais tuo metu JAV prezidento pareigas ėjęs Barackas Obama paskelbė siekį silpninti branduolinių ginklų
vaidmenį ir galiausiai visiškai juos panaikinti. Tačiau jo
administracija tvirtai ragino NATO sąjungininkes balsuoti prieš
šias JT derybas, teigdama, kad, uždraudus branduolinius ginklus,
būtų sunkiau imtis atsakomųjų veiksmų prieš priešų branduolinę
grėsmę. Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas,
sausį perėmęs prezidento pareigas, grasino dėl branduolinių ginklų
lenktynių.
Net ir didžiosioms valstybėms priešinantis deryboms, sutartis
įpareigos jas iš naujo peržiūrėti savo politiką, net jei tokios
šalys, kaip Rusija ir JAV, šiuo metu modernizuoja savo branduolinių
ginklų arsenalą.