123 JT narės spalį paskelbė, kad surengs JT konferenciją, kurios metu derėsis dėl teisiškai privalomos branduolinių ginklų uždraudimo sutarties, nors didžioji dalis pasaulio paskelbtų ir nepaskelbtų branduolinių valstybių balsavo prieš šias derybas.
Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Izraelis, Rusija ir Jungtinės Valstijos balsavo prieš derybas. Net Japonija – vienintelė šalis, 1945 metais nukentėjusi nuo atominės bombos, – balsavo prieš branduolinių ginklų uždraudimo derybas. Anot šalies, nepavykus susitarti galėtų būti pakenkta veiksmingo branduolinio nusiginklavimo pažangai.
Iniciatyvą palaiko Austrija, Airija, Meksika, Brazilija, Pietų Afrika ir Švedija. Šimtai nevyriausybinių organizacijų remia šias pastangas. Jų teigimu, branduolinės katastrofos grėsmė auga dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos ir neprognozuojamos naujosios Vašingtono administracijos.
Pastaraisiais metais branduolinio nusiginklavimo srityje nepadaryta jokios pažangos, nepaisant didžiųjų branduolinių valstybių prisiimtų įsipareigojimų pagal 1968 metų branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.
2009 metais tuo metu JAV prezidento pareigas ėjęs Barackas Obama paskelbė siekį silpninti branduolinių ginklų vaidmenį ir galiausiai visiškai juos panaikinti. Tačiau jo administracija tvirtai ragino NATO sąjungininkes balsuoti prieš šias JT derybas, teigdama, kad, uždraudus branduolinius ginklus, būtų sunkiau imtis atsakomųjų veiksmų prieš priešų branduolinę grėsmę. Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, sausį perėmęs prezidento pareigas, grasino dėl branduolinių ginklų lenktynių.
Net ir didžiosioms valstybėms priešinantis deryboms, sutartis įpareigos jas iš naujo peržiūrėti savo politiką, net jei tokios šalys, kaip Rusija ir JAV, šiuo metu modernizuoja savo branduolinių ginklų arsenalą.
