Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikrasis tikslas yra ilgainiui nuo Ukrainos visiškai atskirti prorusiškų separatistų kontroliuojamas teritorijas šalies rytuose – tai pareiškė trys asmenys, kurie glaudžiai susiję su valdžia Maskvoje.
Pasak šių šaltinių, Rusija naudojasi Ukrainos aktyvistų paskelbta blokada, kad sutvirtintų ekonominius ryšius, kurie sieja separatistus su Kremliumi.
Antai praėjusią savaitę Rusijos geležinkeliai sumažino kainas anglies ir geležies gabenimui į separatistų valdomų teritorijų pasienį, kur gerai išvystyta metalo pramonė. Rusija siekia separatistams tiekti pakankamai pramonei būtinų išteklių, kurių jie nebegauna iš Kijevo.
„Buvo žengtas žingsnis atskirti Donbasą – negali būti jokių abejonių“, – tikino valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ įstatymų leidėjas Konstantinas Zatulinas, kuris Maskvos veiksmus laiko reakcija į Ukrainos blokadą.
K.Zatulino žodžius apie Kremliaus užmojus patvirtino ir V.Putino administracijos patarėjas Ukrainos klausimais Aleksejus Česnakovas bei dar vienas vyriausybės pareigūnas, kuris norėjo išlikti anonimiškas.
Kijevo veiksmai naudingi Maskvai
Šiemet V.Putinas užsitraukė Ukrainos prezidento Petro Porošenkos rūstybę, kai pasirašė dekretą, pripažįstantį apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko respublikų pasus bei kitus dokumentus. Abi separatistinės respublikos jau naudoja rublį, kaip savo oficialią valiutą.
Kremlius taip pat svarsto palengvinti procesą šių apsišaukėliškų respublikų gyventojams gauti Rusijos pilietybę. Šiuo metu Ukrainos separatistų valdomoje teritorijoje gyvena apie 2 mln. žmonių. Jei jie taptų Rusijos piliečiais, Kijevui būtų dar sunkiau perimti šio regiono kontrolę.
Pasak P.Porošenkos administracijos vadovo pavaduotojo Konstiantino Jelisiejievo, Maskva bando įgyvendinti „Uždniestrės scenarijų“, kaip buvo padaryta nuo Moldovos atskilusiame regione.
Rusija remia daugybę separatistinių regionų, atskilusių nuo buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. 2008 metais Kremlius pasiuntė karius į Gruziją, kur užėmė Abchaziją ir Pietų Osetiją.
„Neturime taikos dėl vienos priežasties: rusams neįdomu pasiekti taiką, – antradienį Londone kalbėjo Ukrainos prezidentas P.Porošenka. – Rusam įdomu tik didinti kontrolę.“
Trejus metus besitęsiantis konfliktas Ukrainoje pražudė daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o dar 2 mln. privertė išsikelti iš namų.
JAV neturi aiškios pozicijos
Naujojo JAV prezidento D.Trumpo administracija kol kas Ukrainos ir Rusijos konflikto klausimu siuntė dviprasmiškas žinias. O vienas Rusijos diplomatas net užsiminė, kad JAV valdžiai konfliktas „visiškai neįdomus“.
JAV prezidentas D.Trumpas Ukrainos klausimu neišreiškė aiškios pozicijos, o Baltieji rūmai daugiausiai laiko skiria kitoms šalims – Sirijai ir Šiaurės Korėjai.
Nors JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas buvo iškėlęs klausimą, kiek Amerikos mokesčių mokėtojams svarbi yra Ukraina, jis taip pat pareiškė, kad būtina Rusijai taikyti sankcijas, kol Kremlius pagaliau pradės vykdyti įsipareigojimus dėl taikos konflikto vėtomame regione.
Minsko procesui patekus į aklavietę, Ukrainos konfliktas galimai įšals ir tęsis ištisus dešimtmečius. O tai ypač naudinga V.Putinui, kuris siekia integruoti separatistinius regionus į Rusiją.
