Iš Šiaurės Korėjos paleistos tarpžemyninės balistinės raketos galimai pasiektų ir JAV. Be to, jas galima apginkluoti ir branduolinėmis galvutėmis, nors, ekspertų manymu, Pchenjanas dar neištobulino tokios technologijos.
Apie bandymą oficialiai pranešusi Šiaurės Korėjos televizija taip pat nepraleido progos pagąsdinti, kad ši raketa esą galėtų pasiekti bet kokį planetos tašką, skelbia „Reuters“.
Susirūpinusių mokslininkų sąjungos pasaulinės saugumo programos vadovas Davidas Wrightas spėjo, kad maksimalus tokios raketos pasiekiamas atstumas yra apie 6,7 tūkst. kilometrų standartine trajektorija.
„Tokio galingumo neužtektų pasiekti visas JAV valstijas arba didžiąsias Havajų salas, tačiau visa Aliaska patektų į jų aprėptį“, – teigė ekspertas.
Nepriklausomybės dienos dovanėlė
Be to, raketa buvo paleista Jungtinėms Valstijoms ruošiantis švęsti savo Nepriklausomybės dieną ir papildė virtinę provokacijų, didinančių įtampą dėl branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos ginklavimosi ambicijų.
Šis bandymas įvykdytas praėjus kelioms dienoms po Pietų Korėjos naujojo lyderio Moon Jae-ino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmojo susitikimo, per kurį buvo aptartas Pchenjano keliamos grėsmės klausimas.
Raketa buvo paleista iš vietovės netoli Panghjono Šiaurės Pjongano provincijoje, sakoma Pietų Korėjos kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto pranešime. Ji nukrito Japonijos jūroje, nuskriejusi „kelis šimtus kilometrų“.
JAV Ramiojo vandenyno štabas nurodė, kad ši ilgojo nuotolio raketa buvo sekama 37 minutes. Šiaurės Amerikai ji pavojaus nesukėlė.
Tiesa, manoma, kad ginklas pasiekė neįprastai didelį aukštį – 2,7 tūkst. kilometrų.
„Dirbame su savo tarpžinybiniais partneriais, kad pateiktume išsamesnį įvertinimą. Toliau atidžiai stebime Šiaurės Korėjos veiksmus. JAV Ramiojo vandenyno štabas palaiko mūsų tvirtus kaip geležis įsipareigojimus mūsų sąjungininkių - Korėjos Respublikos ir Japonijos – saugumui“, – sakoma Amerikos kariškių pranešime.
Tokijo gynybos ministerijos atstovė sakė naujienų agentūrai AFP, kad raketa nukrito Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje – 200 jūrmylių (370 km) pločio priekrantės juostoje.
Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga sakė, kad raketa skriejo neįprastai ilgai – apie 40 minučių.
„Šis balistinės raketos paleidimas negali būti toleruojamas, ir Japonija pareiškė griežtą protestą Šiaurės Korėjai bei jį pasmerkė“, – jis sakė per spaudos konferenciją.
Pchenjanas tvirtina, kad branduoliniai ginklai jam reikalingi apsiginti nuo invazijos grėsmės. Keli Jungtinių Tautų sankcijų paketai nesustabdė Šiaurės Korėjos režimo ambicijų sukurti tarpžemyninę balistinę raketą, kuri galėtų nešti branduolines kovines galvutes ir smogti taikiniams Jungtinių Valstijų žemyninėje dalyje.
Reaguodamas į naujausią bandymą Moon Jae-inas sušaukė Pietų Korėjos nacionalinio saugumo tarybos posėdį.
Regione auga įtampa
Vašingtonas, įsipareigojęs užtikrinti Pietų Korėjos saugumą, laiko šioje šalyje daugiau kaip 28 tūkst. karių, turinčių ginti ją nuo komunistinės kaimynės. Anksčiau šiais metais labai padidėjo nerimas, kad Korėjos pusiasalyje gali įsiplieksti ginkluotas konfliktas, kai D.Trumpo administracija užsiminė, jog yra svarstoma galimybė imtis karinių priemonių.
Jungtinės Valstijos taip pat įtūžo dėl Šiaurės Korėjos kalinto Otto Warmbiero mirties. Šis amerikietis studentas Pchenjano buvo kalinamas apie pusantrų metų, o birželį grąžintas namo ištiktas komos ir galiausiai mirė.
D.Trumpas vylėsi, kad Kinija padidins spaudimą Pchenjanui, naudodamasi įtaka savo diplomatinei sąjungininkei.
Praeitą savaitę jis pareiškė, kad Pekino pastangos žlugo, bet po naujausio raketos bandymo tviteryje parašė: „Galbūt Kinija imsis sunkių veiksmų prieš Šiaurės Korėją ir kartą bei visiems laikams baigs šią nesąmonę!“
Tačiau viena buvusi demokratės Hillary Clinton užsienio politikos patarėja perspėjo, kad tokie D.Trumpo komentarai gali susilpninti JAV karinio potencialo įtikinamumą ir iškelti klausimų dėl Vašingtono įsipareigojimų savo sąjungininkams Seule ir Tokijuje.
Ji pridūrė: „Veltis į kovą tviteryje su branduolinių ginklų turinčiu diktatoriumi nėra protinga – tai nebėra televizijos realybės šou.“
