Abi pusės tikina, kad lėktuvų, karo laivų, tankų ir artilerijos pratybos yra tik gynybinės, tačiau jose siekiama ne tik pademonstruoti naujas aljansų galias ir technologijas, bet ir parodyti, kaip sudėtinga įranga ir kariai gali būti perkelti šimtus kilometrų.
Pats ambicingiausias NATO projektas yra pratybos „Saber Guardian 2017“, kuriose 25 tūkst. karių iš 20 šalių Bulgarijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje dalyvauja plataus masto mūšių mokymų virtinėje.
Sausumo pajėgų vadams pateiktas scenarijus – technologiškai pažangių pajėgų įsiveržimas į NATO teritoriją, keliantis pavojų visam Aljansui.
Pratybose išbandomos priešlėktuvinės sistemos, apšaudymas iš tankų, ilgi šarvuotų kolonų puolimai, naikintuvų ir sraigtasparnių parama sausumos pajėgos, elektroninis karas ir desantininkų nusileidimai.
„Atgrasymas yra susijęs su galingumu. Būtina užtikrinti, kad bet kuris galimas priešininkas žino, kad mes esame pasiruošę daryti viską, ko reikia, – per pratybas kalbėjo JAV pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas. – Įtampą keliama ir agresiją skatinama tik tada, kai atrodome silpni, nepasiruošę ir nesusikalbantys.“
Tiesa, pasak generolo leitenanto, sustiprintos karinės galios nereiškia karo: „Rusija gerbia tik jėgą, todėl jeigu parodysime, kad esame vieningi ir pasiruošę, neturėsime dėl ko bijoti.“
Naujos Rusijos pratybos
Kitoje sienos pusėje Rusija lygiai taip pat ruošiasi pradėti net 100 tūkst. karių pratybas „Zapad“.
Maskva teigė, kad Baltarusijoje ir Rusijoje pratyboms bus dislokuoti apie 12,7 tūkst. karių. Tačiau ekspertai ir NATO pareigūnai tvirtina, kad Maskva vienomis pratybomis neapsiribos, todėl aktyvių pajėgų dydis išsipūs dešimteriopai.
Beje, pagal 2011-ųjų Vienos susitarimą bet kokiose pratybose, viršijančiose 13 tūkst. karių, turi dalyvauti užsienio stebėtojai.
Tačiau surengdama kelias tarsi atskiras pratybas vienu metu skirtingose vietose Maskva gali tilpti į šį skaičių, išvengti stebėtojų ir kontroliuoti pranešimus, kaip sekėsi kariams.
Tad nestebina, kad NATO šiek tiek nerimauja. 2014 metais Rusija pasinaudojo milžiniškomis pratybomis, kad nuslėptų savo įsiveržimą į Krymą, o per kitas pratybas 2008 metais įsiveržė į Gruzijai priklausančią Pietų Osetiją.
Todėl į „Zapad“ bus nukreiptas akylas Aljanso žvilgsnis.
„Dėl ankstesnės patirties turime daug priežasčių įtarti, kad pratybose dalyvaus kur kas didesnis skaičius karių, nei Rusija skelbia iš anksto“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Meluoja apie pratybų apimtis
Pastarąjį kartą „Zapad“ 2014 metais buvo siekiama parodyti, kaip greitai Rusija gali pajėgas perkelti iš vienos šalies pusės į kitą. Be to, paaiškėjo, kaip Kremlius moka sumažinti karių skaičių, įpainiodamas juos į sudėtingą pratybų sistemą.
Nors Maskva teigė, kad prieš trejus metus mokymuose dalyvavo 22 tūkst. karių, išorės stebėtojai vėliau paskelbė, kad iš viso praktikavosi net 70 tūkst. karių, jeigu skaičiuotume visas mažesnes, bet susijusias pratybas.
„Koks bebūtų galutinis pajėgų dydis, Maskva labai aktyviai parodys, ką ji gali ir negali padaryti karine prasme“, – aiškino Strateginių ir tarptautinių studijų centro tyrėja Olga Oliker.
Papildomo nerimo įneša ir tai, kad Rusija dažnai į pratybas įpina ir branduolinių pajėgumų bandymus.
„Šiemet bus įdomu pamatyti, koks bus Kaliningrado vaidmuo pratybose ir kokie susiję mokymai vyks šioje srityje ir Baltarusijoje“, – svarstė O.Oliker.
Liepos 21 dieną į Kaliningradą turi atvykti trys Kinijos karo laivai, besiruošiantys dalyvauti bendrose pratybose su Rusijos kariniu jūrų laivynu ir oro pajėgomis.
Per artimiausias savaites pajėgos mokysis rengti prieš povandeninius ir karo laivus nukreiptas operacijas ir koordinuoti savo veiksmus.
Gausėja JAV technikos
Sujudimas Baltijos jūroje vyks praėjus vos keliems mėnesiams nuo to, kai NATO Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje dislokavo naujas brigadas, sustiprintas amerikiečių tankais ir šarvuočiais.
Birželį JAV oro pajėgos į pratybas BALTOPs nusiuntė bombonešius B-1 ir B-52, kurie praktikavosi kartu su 50 sąjungininkų karo laivų, tobulinančių NATO šiaurinius regionus ginančius gynybinius manevrus.
Liepos pradžioje JAV kariuomenė taip pat Lietuvoje pirmąkart dislokavo priešlėktuvines raketines sistemas „Patriot“. Iki šiol Baltijos šalyse tokių ginklų nebuvo, todėl Rusijos raketų pajėgumai konkurentų beveik neturėjo.
