Į naujas sankcijas Šiaurės Korėja atsakė taip, kaip ir buvo tikėtasi, – aštriai ir pirmiausia žerdama kritiką JAV. Nenusileido ir Amerikos lyderis, antradienį pareiškęs, kad gali smogti jai „ugnimi ir įniršiu“ dėl balistinių raketų programos,
Tai įvyko netrukus po to, kai Amerikos žiniasklaida paskelbė, kad Pchenjanui pavyko pasigaminti mažų gabaritų branduolinių kovinių galvučių.
Praėjus vos kelioms valandoms Šiaurės Korėja dar labiau padidino įtampą, pareiškusi, kad svarsto galimybę smogti JAV strateginiams kariniams objektams Ramiojo vandenyno saloje Guame.
Kai šis planas bus baigtas rengti, jis galės būti įgyvendintas „bet kuriuo“ momentu, šalies lyderiui Kim Jong-unui priėmus tokį sprendimą, skelbta valstybinės Korėjos centrinės naujienų agentūros (KCNA) cituojamame kariuomenės pranešime.
Ekspertų vertinimas
Wilsono centro Vašingtone ekspertas Jeanas Lee tikino, kad niekas, net ir Šiaurės Korėja, nenori karo.
„Tačiau Kim Jong-unas darys viską, kad pasiektų savo tikslą – JAV pripažinimą, jog Šiaurės Korėja teisėtai yra branduolinė šalis.
Tam tikra prasme D.Trumpo elgesys naudingas Kim Jong-unui. Amerikos prezidento retorika padeda Šiaurės Korėjos lyderiui įtikinti gyventojus, kad JAV kelia didžiulę grėsmę jų šaliai. Taip jis sugeba pateisinti valstybės išteklių naudojimą branduolinių bombų ir balistinių raketų kūrimui.
Man kelia nerimą tai, kad dėl kokio nors politinio neapskaičiavimo gali būti nuspręsta imtis karinių veiksmų regione", - kalbėjo J.Lee.
Kukmino universiteto Seule profesorius Andrejus Lankovas tikino, kad karinio konflikto tikimybė yra labai maža, tačiau Šiaurės Korėjos nedomina diplomatija.
„Pirmiausia, jie nori turėti potencialią galimybę nušluoti Čikagą nuo žemėlapio, o tada galbūt bus likę spręsti konfliktą diplomatiniu keliu. O tokią galimybę jiems pavyks pasiekti per artimiausius porą metų.
D.Trumpas šiuo metu naudoja retoriką ir taktiką, daugybę metų įprastą Šiaurės Korėjai", - kalbėjo A.Lankovas.
Jiyoung Song, Korėjos ekspertė Melburno universitete, įsitikinusi, kad Šiaurės Korėjos problema negali būti išspręsta kariniu būdu.
„Šiaurės Korėja nori būti pripažinta legitimia branduoline valstybe ir tuomet užmegzti diplomatinius ryšius su JAV. Ji nuolat visam pasauliui ir, visų pirma, Amerikai primena, kad jos branduoliniai pajėgųmai yra galimybė užtikrinti šalies išlikimą.
Visos galimybės yra Šiaurės Korėjos rankose. Jeigu D.Trumpas nenori, kad Kim Jong-uno branduolinės ambicijos augtų, jis turi sėsti su juo prie derybų stalo", - tvirtino Jiyoung Song.
O Pusano nacionalinio universiteto Pietų Korėjoje profesorius Robertas Kelly įsitikinęs, kad Šiaurės Korėjos grasinimai smogti JAV strateginiams kariniams objektams Ramiojo vandenyno saloje Guame, tėra tuščios kalbos.
„Šiaurės Korėja nėra kvaila. Jos lyderis supranta, kad turimas branduolinis ginklas skirtas gynybai, ne puolimui. Tačiau Šiaurės Korėja nesustos - ji ir toliau atliks raketų bandymus",- kalbėjo R.Kelly.
Ragino parodyti santūrumą
Vokietija trečiadienį paragino Šiaurės Korėją ir Jungtines Valstijas parodyti santūrumą, Amerikos prezidentui D.Trumpui ir Pchenjanui apsikeitus apokalipsiniais grasinimais aštrėjančiame jų žodžių kare.
„Su didžiuliu susirūpinimu stebime aštrėjančią retoriką dėl Korėjos pusiasalio“, – žurnalistams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Martinas Schaeferis.
„Todėl raginame visas šalis parodyti santūrumą“, – pabrėžė jis.
M.Schaeferis sakė, jog Berlynas įsitikinęs, jog „karinis sprendinys negali būti kelias siekti Pietryčių Azijos be branduolinių ginklų“.
Jis paragino tarptautinę bendriją „nuodugniai įgyvendinti“ naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, kurias praėjusį savaitgalį patvirtino Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.
Vokietijos URM atstovas taip pat išreiškė palaikymą JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono raginimui atnaujinti derybas su Pchenjanui, jei šis nutrauks savo balistinių raketų bandymus.
„Visi turime tęsti savo diplomatines pastangas – tai vienintelis būdas užtikrinti, kad bus suvaldyta Šiaurės Korėjos neteisėtos ginklų programos grėsmė“, – sakė M.Schaeferis.
Įtūžo dėl sankcijų
JT paskelbtos sankcijos, supykdžiusios Šiaurės Korėją, visų pirma nukreiptos į šios šalies eksportą – geležies, anglies ir jūrų gėrybių. Taip pat siekiama sumažinti papildomus šios šalies pajamų srautus, paveikiant jos bankus ir įmones, turinčias ryšių su užsienio kompanijomis.
Šiaurės Korėja šias sankcijas pavadino „keliančiomis grėsmę šalies suverenitetui“.
Maža to, paskelbus naujas sankcijas, šalies užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho apkaltino JAV dėl šiuo metu Korėjos pusiasalyje tvyrančios įtampos.
„Jokiais būdais ant derybų stalo nedėsime branduolinio ginklo ir balistinių raketų“, – tvirtino Ri Yong-ho ir pridūrė, kad „išmokys JAV kelių pamokų“.
Pchenjanas taip pat perspėjo Ameriką, esą ji klaidingai mano esanti saugi: „Šiaurės Korėja privers JAV sumokėti už nusikaltimus, padarytus mūsų šaliai ir jos žmonėms.“
Tačiau JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas tvirtino, kad naujosios JT priemonės yra žinutė Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong-unui, jog tarptautinė bendruomenė yra vienos nuomonės – Korėjos pusiasalyje turi nelikti branduolinio ginklo.
Tuo metu Japonijos gynybos ministerija savo kasmet rengiamoje ataskaitoje pareiškė, jog Šiaurės Korėjos raketų programa kelia „naujo lygio grėsmę“.
Nenuostabu – Pchenjanas vis dažniau leidžia raketas į abi šalis skiriančius vandenis, o praėjusį mėnesį sėkmingai išmėgino dvi tarpžemynines raketas (ICMB).
„Ypač nuo praėjusių metų, kai pasistūmėjo įvykdžiusi du branduolinius bandymus ir paleido daugiau kaip 20 balistinių raketų, Šiaurės Korėja kelia naujo lygio grėsmę“, – dokumente teigė gynybos ministras Itsunori Onodera.
