Daugelis amerikiečių nori išvengti antro Korėjos karo, mat naujasis konfliktas gali įtraukti daugybę šalių – nuo Jungtinės Karalystės iki Kinijos. Tačiau tai gali ilgainiui tapti neišvengiamybe.
Ribotas smūgis
Būtų galima smogti tik patiems svarbiausiems Šiaurės Korėjos taikiniams, pavyzdžiui ten, kur saugomi branduoliniai ginklai. Panaši mintis 1994 metais sukosi JAV prezidento Billo Clintono galvoje.
Jis svarstė galimybę strateginiais bombonešiais smogti Šiaurės Korėjos branduoliniams įrenginiams, kol Pchenjanui dar buvo nepavykę sukurti branduolinio ginklo.
Tačiau B.Clintonas atsisakė galimybės imtis karinių veiksmų, nes baiminosi, kad galingos Šiaurės Korėjos žemės pajėgos pradėtų sėti mirtį Pietų Korėjoje. O tokioms pajėgoms nugalėti reikėtų skelbti karą.
JAV turi daugybę karinių oro bazių aplinkui Korėjos pusiasalį, iš kurių galėtų pakelti bombonešius ir smogti Šiaurės Korėjai. Vis dėlto Pchenjanas yra stipresnis nei B.Clintono laikais. Antai branduoliniai įrenginiai saugomi geriau nei anksčiau, o raketų sistemos nuolatos juda.
Naujosios Šiaurės Korėjos raketos yra varomos kietuoju kuru, o ne skystuoju kaip anksčiau, todėl jos gali būti paleidžiamos žymiai greičiau. Dėl to vykdant planą neutralizuoti Kim Jong-uno branduolines galvutes per masinį antskrydį nebūtų visiškai išvengta rizikos.
Visuotinis įsiveržimas
Vašingtonas taip pat svarsto galimybę surengti galingą įsiveržimą į Šiaurės Korėjos teritoriją. Kitaip tariant, vyktų karas. Jei Amerika norėtų laimėti greitai ir užtikrintai, jai reikėtų karius atgabenti į Korėjos pusiasalį.
Tačiau JAV kariai dalyvauja ir kituose konfliktuose, pavyzdžiui Afganistane ir Sirijoje. Todėl reikėtų karius atgabenti iš tų karo zonų arba pasikliauti sąjungininkais.
Vis dėlto Pietų Korėja nėra linkusi dalyvauti konflikte, nes Seului ir kitiems miestams kiltų milžiniška grėsmė. Tiesa, Australija pažadėjo padėti Amerikai, jei kiltų konfliktas su Šiaurės Korėja.
Amerikiečiams tektų kautis Šiaurės Korėjoje – jiems priešintųsi savo gimtinę ginantys, patriotinės propagandos nuo mažens prisiklausę kariai, kurie Amerikos įsiveržimui ruošiasi daugiau nei pusę šimtmečio.
Jau nekalbant apie daugybę slaptų tunelių, bunkerių ir požeminių tvirtovių, kuriuose Šiaurės Korėjos režimo šalininkai galėtų ilgą laiką likti įsitvirtinę.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį į Kinijos klausimą: ar ši šalis leistų Amerikai įsiveržti į vienos iš savo sąjungininkių teritoriją.
Šiaurės Korėjos puolimas neužtikrinus Kinijos neutralumo galėtų išprovokuoti net Trečiąjį pasaulinį karą. Mat Pekinas gali įsiveržimą laikyti grėsme jo ateičiai.
Net jei Kinija paremtų Šiaurės Korėjos dikatoriaus Kim Jong-uno nuvertimą, įsiveržimas nevyktų pakankamai greitai, kad užkirstų Pchenjanui kelią panaudoti branduolinius, cheminius ir biologinius ginklus.
Lyderio pašalinimas
Dar vienas variantas užbaigti Šiaurės Korėjos krizę – neutralizuoti nuolatiniais grasinimais besižarstantį diktatorių Kim Jong-uną.
Radijo bangomis arba lazeriu valdoma bomba būtų įmanoma nužudyti Kim Jong-uną, pagrindinius jo rėmėjus ir svarbiausius kariškius. Tačiau net sėkmės atveju Šiaurės Korėja iš karto atsakytų paleisdama raketų krušą į tikėtiną kaltininką.
Iš esmės bandymas nužudyti Kim Jong-uną reikštų tą patį, ką ir visuotinis karas. Net jei pasibaigus karui JAV ir Pietų Korėja okupuotų Šiaurės Korėją, jiems tektų kautis su sukilėliais ir partizanais. O kai kurie iš jų galimai pasitelktų net nuodingas dujas arba bakterinius ginklus.
Pekinui šis scenarijus irgi galimai nepatiktų, nes staigiai pasikeitus Šiaurės Korėjos režimui į Kiniją pradėtų plūsti milijonai pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų.
Branduolinis smūgis
Ne visiems amerikiečiams patinka strateginių smūgių arba visuotinio karo idėjos. Todėl kai kurie Vašingtono pareigūnai ir kariškiai kalba apie radikalų sprendimą – branduolinio ginklo panaudojimą.
Toks sprendimas esą visiems laikams pašalintų Šiaurės Korėjos grėsmę, nes Pchenjanas nė iš tolo negalėtų prilygti JAV branduoliniam pajėgumui.
Vis dėlto branduolinio ginklo prieš Šiaurės Korėją panaudojimas turbūt yra viena blogiausių strategijų. Mat be abejonės per ataką mirtų milijonai nekaltų civilių.
Be to, Amerika būtų pasielgusi amoraliai – lygiai taip pat, kaip grasino elgtis diktatorius Kim Jong-unas.
Spaudimas Kinijai
Visados yra galimybė suvaldyti Šiaurės Korėją su Kinijos pagalba. JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuolatos keičia požiūrį į Pekiną: jis yra ir gyręs Kiniją už bandymus pažaboti Kim Jong-uną, ir peikęs šalį už nepakankamas pastangas.
Manoma, kad Kinija, jei panorėtų, naudodama savo įtaką sugebėtų nuversti Kim Jong-uną ir pakeisti režimą iš Šiaurės Korėjos vidaus.
Vis dėlto vien šia mintimi pasikliauti negalima, mat Šiaurės Korėja vengia būti laikoma per didele Kinijos sąjungininke ir dėl to Pekino įtaka toje šalyje galimai yra išpūsta.
Tarptautiniai veiksmai
Šeštoji strategija, kaip išspręsti krizę, yra susijusi su tarptautine bendruomene. Jei JAV pavyktų įtikinti kitas galingiausias pasaulio šalis dėl vieningos strategijos Šiaurės Korėjos atžvilgiu, Pchenjanas galimai būtų pažabotas.
Jungtinės Tautos praėjusią savaitę pritaikė Šiaurės Korėjai sankcijas – tai reiškia, kad bent jau iš principo JAV, Rusija ir Kinija sutaria dėl požiūrio į Kim Jong-uną.
Kinija ir Rusija yra Šiaurės Korėjos kelias į likusį pasaulį. Vos panorėjusios, šios dvi šalys galėtų užkirsti prekybos kelius ir užblokuoti transporto linijas į Pchenjaną.
Tačiau tokiu atveju Pekinas ir Maskva galimai taptų Kim Jong-uno grasinimų taikiniais. Tikėtina, kad Rusijos ir Kinijos pagalbos kaina būtų didelė, net jei šios šalys iš esmės norėtų pažaboti Kim Jong-uną.
