Rugpjūčio pabaigoje prasidėjęs smurto protrūkis lėmė, kad į Bangladešą jau pabėgo daugiau nei 120 tūkst. rohinjų. Kiekvieną savaitę Nafo upę kerta dar po 15 tūkst. pabėgėlių, todėl pasienyje įrengtos stovyklos perpildytos.
Rohinjai – musulmonų mažuma daugiausia budistų gyvenamame Mianmare – šios šalies valdžios yra laikomi nelegaliais imigrantais iš Bangladešo, nors šalyje gyvena jau šimtmečius.
Bangladeše jie taip pat nelaukiami, tad iš esmės tai yra žmonės be pilietybės ir tėvynės.
Per upę į kaimyninį Bangladešą rohinjai keliasi palaikėmis valtimis, tad nemažai jų žūsta.
Praėjusią savaitę apvirtus laiveliui nuskendo 54 žmonės, tarp jų daug vaikų.
Be to, Jungtinės Tautos nerimauja, kad dar 400 tūkst. musulmonų yra įstrigę kalnuotoje Rachinų valstijos vietovėje be maisto, vandens ir vaistų.
Nors problema jau sena, masinis bėgimas prasidėjo rugpjūčio 25-ąją, kai keli rohinjų kovotojai užpuolė Mianmaro policijos postus.
Į tai pareigūnai atsakė surengę žiaurias „valymo operacijas“, kuriomis oficialiai taikomasi į kovotojus.
Bet iš tikrųjų daugelis į Bangladešą ištrūkusių rohinjų liudijo, kad Mianmaro kariuomenės pajėgos šaudo į visus sutiktus žmones, o kaimelius padeginėja. Stebėtojų teigimu, iš viso galėjo žūti iki 1 tūkst. žmonių.
„Pabėgėlių skaičius auga labai sparčiai. Dauguma žmonių pėsčiomis ėjo kelias dienas – slėpėsi džiunglėse, kirto kalnus ir upes, nešdamiesi tik tai, ką spėjo pasiimti ant rankų.
Nežinia, kiek jų dabar yra įstrigę prie sienos“, – pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovė Vivian Tan.
Nors dėl rohinjų persekiojimo aktyvistai piktinosi jau seniai, praėjusią savaitę į tai atkreipė dėmesį ir pasaulis.
Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos agentūroms neleidžiama jiems atgabenti būtinų maisto produktų.
Ypač daug kritikos sulaukė Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi.
Ilgai persekiota ir namų arešto sąlygomis kalinta Nobelio taikos premijos laureatė apie budistų persekiojamus rohinjus atsisako kalbėti.
Dabar ją aktyviau reaguoti paragino ir jauniausia Nobelio taikos premija apdovanota moteris – dėl mergaičių švietimo kovojanti pakistanietė Malala Yousafzai.
„Per pastaruosius metus aš ne kartą pasmerkiau šį tragišką ir gėdingą elgesį su rohinjais.
Dabar laukiu, kad tai padarytų ir Aung San Suu Kyi. To laukia visas pasaulis“, – vakar pareiškė 20 metų M.Yousafzai.
Pagalbos ranką ištiesė ir europiečiai. Daugiau kaip 40 tūkstančių migrantų Viduržemio jūroje išgelbėjęs laivas iš Maltos perkeliamas prie Mianmaro krantų.
Dėl rohinjų diskriminacijos ir persekiojimo surengti protestai įvairiose, daugiausia musulmoniškose, šalyse.
Beje, šia problema spėjo pasinaudoti ir Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, surengęs dešimttūkstantinius protestus prieš rohinjų patiriamą smurtą.
„Jeigu būtų mano valia, net surengčiau branduolinę ataką, kad sunaikinčiau tuos žmones, kurie žudo vaikus, moteris ir senelius“, – svaidėsi žodžiais R.Kadyrovas.
