JAV politikai iki galo vis dar nesutaria, konkrečiai kiek Rusijos programišiai kišosi į pernai vykusius prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo Donaldas Trumpas.
Dėl to neskubama sutarti, kaip tiksliai reikėtų sumokėti už kibernetinio saugumo stiprinimą prieš 2018 metų ir 2020 metų rinkimus.
Dauguma ekspertų ir politikų pritaria, kad užsienio programišiai kenkia amerikiečių pasitikėjimui demokratiniais procesais.
Svarstoma, kad reikėtų pakeisti balsavimo aparatus dešimtyse tūkstančių balsavimo punktų, sustiprinti valstijų rinkėjų duomenų bazes, geriau apmokyti rinkimų darbuotojus ir sistemingai vykdyti auditus po rinkimų.
Tačiau tokia modernizacija reikalaus labai daug lėšų. O vos kelių valstijų valdžia didina biudžetą, kurį skirs stiprinti saugumą per rinkimus. Be to, lyderiai Kongrese niekur neskuba pagelbėti toms valstijoms, kurios neturi pakankamai pinigų.
„Jei norime, kad žmonės labiau pasikliautų mūsų rinkimų sistema, Kongresas privalo rasti pinigų, kad būtų modernizuota ir apsaugota balsavimo sistema“, – svarstė Rod Ailando valstijos departamento komunikacijų direktorius Nicole'as Lagace'as.
Tačiau Delavero valstijos rinkimų komisijos narė Elaine Manlove pareiškė, kad „nemano, jog tai įvyks“.
Kai kurie ekspertai ir įstatymų leidėjai nuogąstauja, kad Amerika nebus pasiruošusi atremti „neišvengiamo“ rusų kibernetinės armijos sugrįžimo.
„Bijau, kad šiuo metu esame tokie pat pažeidžiami kaip prieš šešis ar devynis mėnesius“, – rugpjūtį teigė buvęs krašto saugumo sekretorius Jehas Johnsonas.
