Apie Rusijos tarptautinę reputaciją daug pasako tai, jog praėjusią savaitę Maskva jautė būtinybę patikinti, kad pratybos „Zapad“ („Vakarai“) nebus naudojamos pridengti vienos iš kaimyninių šalių okupaciją.
Vakarų įsitempimas suprantamas, nes Kremlius anksčiau yra rengęs kur kas didesnes pratybas, nei pranešė iš anksto.
Bet tiek Baltijos šalių valdžia, tiek ekspertai ramina: ir didelis karių skaičius, ir neprognozuojamas scenarijus yra Rusijos kariuomenės kasdienybė.
Panašių pratybų Lietuvos pašonėje buvo surengta jau kelerios, o dabar Lietuvos padėtis yra kaip niekad gera – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje šįmet dislokuoti NATO batalionai. Aljansas teigia taip reaguojantis į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Be to, prieš pat pratybas Lietuvos oro erdvės apsauga sustiprinta septyniais JAV naikintuvais F-15C „Eagle“.
„Lietuva niekada nebuvo tokia saugi. Žinoma, visuomet gali kas nors atsitikti, bet esame tikrai pasirengę. Jokios grėsmės mums nėra“, – ramino atsargos karininkas Darius Antanaitis.
Tikruosius skaičius slepia
Oficialiai Maskva teigia, kad „Zapad 2017“ dalyvaus apie 12,7 tūkst. karių – 7,2 tūkst. baltarusių ir 5,5 tūkst. rusų, iš jų 3 tūkst. treniruosis Baltarusijos teritorijoje.
Kodėl skelbiamas šis skaičius? Visos Europos valstybės, tarp jų ir Rusija, yra pasirašiusios Vienos susitarimą, kuris nurodo, kad apie bet kuriuos manevrus, kuriuose dalyvauja daugiau nei 13 tūkst. karių, šalis turi pranešti iš anksto ir įsileisti stebėtojus.
Tačiau nutylima kita tiesa, kad greta oficialių „Zapad 2017“ Rusijoje vyks virtinė kitų lygiagrečių pratybų, kuriose dalyvaujančių karių skaičiaus Maskva viešai nepateiks.
Vakarų ekspertų ir NATO pareigūnų minimas tikrasis galimas karių skaičius manevruose – iki 100 tūkst.
Juo tikėti verčia ir tai, kad pastarosiose pratybose „Zapad“ 2013 metais dalyvavo 75 tūkst. karių – šešiskart daugiau, nei tą kartą iš anksto žadėjo Rusija. Šiųmetinis pasirengimas rodo, kad manevrai tikrai nebus mažesni.
„12,7 tūkst. yra visiškas blefas ir net pasityčiojimas – esą palikta dar 300 karių rezervui. Su tiek karių apsisukti visiškai neįmanoma“, – „Lietuvos rytui“ teigė D.Antanaitis.
Rusija gudrauja dalį pratybų vadindama „karinės parengties patikrinimais“, tad apie juos net neskelbia iš anksto. Be to, kariuomenė praktikuosis ir kitose Rusijos dalyse.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Deivido Šlekio teigimu, tai tikrai bus didelio masto pratybos, bet tai Rusijai įprasta.
„Vis dėlto elementariai žiūrint į istoriją galima prisiminti, kad pratybos įvairiuose Rusijos kariniuose regionuose vyksta kas keletą metų.
Jos būna labai rimtos ir padeda patikrinti kariuomenės pajėgumus. Niekas nesismulkina su 13 tūkst. karių“, – „Lietuvos rytui“ aiškino karybos ekspertas.
Be to, dalis šių manevrų bus paskelbti vietinėmis pratybomis, kurių nekontroliuoja Maskva, tad apie jų mastą nereikia pranešti ir stebėtojams.
Kam treniruosis kariai?
Tiek Maskva, tiek Minskas iki šiol kartoja, jog pratybos, kaip visada, tėra gynybinio pobūdžio.
„Neplanuojame nieko užpulti. Kviečiame visus pažiūrėti, – šią savaitę kalbėjo Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir tada kreipėsi į savo generolus. – Noriu įspėti: nustokite atsiprašinėti už gynybines pratybas. Nėra jokios paslapties, kad egzistuoja Rusijos ir Baltarusijos karinės pajėgos, tad turime jas išmokyti kariauti. Dėl viso pikto.“
Bet plačiai nuaidėjęs ir dar pakankamai pajuokų sulaukęs viešai pristatytas „Zapad 2017“ scenarijus žada ne tik gynybą.
Pratybų metu bus mokomasi, kaip atremti trijų neegzistuojančių valstybių Veišnorijos, Vesbarijos ir Lubenijos atakas.
Baltarusiai į dalies jų teritorijos paskelbimą Veišnorija sureagavo su humoru. Internete pasklido žmonių pasiūlyti išgalvotos valstybės herbai, vėliavos, himnas ir kita atributika, pateikti prašymai gauti pilietybę.
Scenarijus numato, kad šių šalių, išsidėsčiusių Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos teritorijose, santykiai stipriai pablogėja dėl etninės, religinės ir teritorinės įtampos.
Tad kova, kurią simuliuos kariai, turėtų būti nukreipta prieš tariamas šių valstybių separatistų grupeles.
Beje, prieš 4 metus rengtose „Zapad 2013“ taip pat buvo vykdoma kova su „teroristinėmis grupuotėmis iš Baltijos šalių“.
Bet praktikoje rusų gynybą laikui bėgant pakeitė puolimas. Buvo išbandyta invazija prieš Lenkiją ir Baltijos šalis. Pratybos tąsyk baigėsi simuliuota branduoline ataka prieš Švediją – šalį, kuri netgi nėra NATO narė. O „Zapad 2009“ vainikavo analogiškas įsivaizduojamas smūgis Lenkijai.
Išbandys įvairią techniką
Vis dėlto dauguma ekspertų nemano, jog Vladimiras Putinas gali panaudoti šiųmetinius manevrus tam, kad užpultų Baltijos šalis.
Tad kam reikia šito žvanginimo ginklais? Pirmiausia Maskvai svarbu pademonstruoti Rusijos galias, todėl šios pratybos vadinamos ne tiek pajėgų išbandymu, kiek kariniu paradu.
Baltarusijos gynybos ministras Andrejus Ravkovas yra nurodęs, kad oficialus šių mokymų tikslas – patikrinti regioninės karių grupės parengtį vykdyti Rusijos ir Baltarusijos „sąjunginės valstybės“ gynybos užduotis.
Be to, Rusijos ginkluotosios pajėgos pastarąjį dešimtmetį buvo greitai modernizuotos, todėl „Zapad 2017“ suteiks progą joms stambiu mastu išbandyti savo naujas galias.
O išbandyti tikrai bus ką. Skaičiuojama, kad pratybose oficialiai dalyvaus apie 70 lėktuvų ir sraigtasparnių, iki 680 kovinės technikos vienetų, įskaitant apie 250 tankų, apie 200 pabūklų, salvinės raketų ugnies sistemų ir minosvaidžių, iki 10 laivų.
Spėjama, kad pratybų metu gali būti išbandomi ne tik raketų kompleksai „Iskander“, bet ir „Bujan-M“ tipo laivai, ginkluoti sparnuotosiomis raketomis „Kalibr-NK“, strateginiai bombonešiai Tu-95 ir Tu-160.
Karo pradėti neapsimoka
Galų gale Maskvai svarbu tai, ką Stanfordo universiteto gynybos ekspertė Kristin Ven Bruusgaard yra pavadinusi strateginiu atgrasymu.
Tai Rusijos siekis pademonstruoti visus savo galios elementus Vakarams, kad jie būtų atbaidyti nuo minties įsibrauti į Rusijos įtakos sferą, ir įrodyti, kad rusai yra pasirengę kovoti.
Artėjant pratyboms pasigirdo daug svarstymų, kad tokia atgrasymo programa esą gali būti skirta ir Baltarusijai.
Minskas pastaraisiais metais pradėjo vis dažniau priešintis kai kuriems Kremliaus pasiūlymams, tad esą karinė jėga gali būti naudojama atimti žadą ir baltarusiams, kad jie net nesugalvotų sekti Kijevo keliu ir mėginti ištrūkti iš Rusijos įtakos zonos.
Labiausiai Lietuvoje nuogąstaujama, kad Rusija galėtų po „Zapad 2017“ pabaigos palikti savo karius Baltarusijoje.
Tačiau D.Šlekys tokias baimes atmeta kaip nepagrįstas, mat Vakarų Rusijoje rengiami manevrai visada apimdavo ir Baltarusiją.
„Gal tai ir yra tam tikras vidinis paspaudimas, bet iš tiesų tai, kas vyksta, yra standartiška, visa tai jau esame matę praeityje. Pratybų dydis, geografinis išsidėstymas – nėra nieko, ko nebūtų buvę anksčiau. Dėl to galime būti ramūs“, – teigė politologas.
Kaip pažymi užsienio ekspertai, nuo minties, kad Rusija ruoštųsi kokiai nors invazijai, atbaido ir tai, jog pastaruoju metu šalyje nepastebėtas papildomas propagandos fonas, reikalingas sukurti pretekstą invazijai, – pavyzdžiui, kalbos apie kaimyninėse šalyse engiamas rusakalbes mažumas.
Be to, nors teoriškai ateinančiais metais vyksiantiems Rusijos prezidento rinkimams besiruošiantis V.Putinas sulauktų paramos dėl mažo ir pergalingo karo, įsivelti į konfliktą su NATO nebūtų nei mažas, nei užtikrintas reikalas.
Kaip aiškino D.Antanaitis, Rusijai pačiai nelabai paranku pradėti konflikto: „Šalies karinė doktrina skelbia, kad Rusija gali vienu metu kariauti 2,5 karo.
Dabar šalis jau yra įsivėlusi į du konfliktus, o kur dar įvairūs neramumai šalies viduje.“
Ramūs, bet pasirengę
Kad pratybos gali virsti tikru konfliktu, abejoja visų trijų Baltijos šalių valdžia.
„Mes nemanome, kad „Zapad 2017“ gali kelti tiesioginę grėsmę NATO ar pridengti ataką.
Taip pat nėra jokių ženklų, kad Rusija ruoštųsi palikti savo pajėgas dislokuotas Baltarusijoje ar kur nors kitur“, – aiškino Estijos gynybos viceministras Kristjanas Prikkas.
Latvijos ambasadorius Rusijoje Maris Riekstinis taip pat ragino nepanikuoti: „Tai ne pirmosios tokios Rusijos ir Baltarusijos pratybos netoli mūsų sienų. Turime būti budrūs, bet ne isteriški.“
Panašiai kalba ir Lietuvos valdžios atstovai. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis dar rugpjūčio mėnesį ramino, kad jokių ženklų, jog pratybos galėtų virsti tikru konfliktu, nėra.
„Tai yra pratybos šalia mūsų sienos, bet nematome jokių požymių, kad tai būtų kas nors daugiau. Visuomenė gali būti rami“, – po susitikimo su Lietuvos gynybos pareigūnais sakė ministras.
Kad Lietuvoje per daug kalbama apie „Zapad 2017“, pritarė ir D.Šlekys. Politologo nuomone, rusiškoje karo teorijoje aktyvios karinės pratybos susideda ne tiktai iš realių veiksmų poligonuose, bet ir iš informacinio karo, kuriam ir pasiduoda Vakarai.
„Tai, jog mes dabar Lietuvoje kaip nutrūkę nuo grandinės isteriškai šnekame apie „Zapad“, iš esmės reiškia, kad esame pasidavę Rusijos informacinei provokacijai ir palengva artėjame prie paranojos ribos. Tai jiems tiktai į naudą“, – aiškino gynybos ekspertas.
Anot D.Šlekio, pastaruoju metu mūsų šalyje keistai daug dėmesio skiriama naujienoms, susijusioms su Rusija, net jei tai susiję ir su pramogų pasaulio žvaigždėmis.
„Vien tai rodo, kad esame įsitempę. Pavyzdžiui, Robbie Williamsas pasako porą rusiškų žodžių per koncertą, ir tai staiga tampa problema.
Du Lietuvos dainininkai, pabrėžę – beje, mano manymu, teisingai – isteriją dėl Rusijos, yra išvadinami išdavikais, – svarstė politologas. – Esame tiek įsielektrinę, kad viena daina pradeda skaldyti. Įsivaizduokime kokį rimtesnį politinį skandalą, kuris prasideda pats, be jokių provokacijų. Kaip mes reaguotume į jį?“
Lietuva ypatingų žingsnių imtis neketina
Nors grėsmės požymių ir nepastebima, pratybos Lietuvoje bus stebimos, o kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerijos pajėgos bus pasiruošusios reaguoti. „Lietuvoje atskirų dalinių pratybos vyksta pagal grafiką, tiek sąjungininkai, tiek Lietuvos kariuomenė treniruojasi pagal einamuosius planus, tiesioginių pratybų, kurių tikslas būtų nusverti „Zapad“ pratybas, nėra“, – šią savaitę kartojo krašto apsaugos ministras R.Karoblis.
Vidaus reikalų ministerijoje posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija šią savaitę nusprendė, jog už civilinę saugą atsakingos institucijos per Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad“ dirbs įprastai.
„Buvo svarstomas klausimas, ar reikėtų kelti civilinės saugos sistemos parengties lygį. Buvo nuspręsta parengties lygio į antrą nekelti, – po komisijos posėdžio sakė jos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. – Dirbsime įprastu režimu. Aišku, informaciją matome, informacija dalijamasi ir įvykius stebi tiek kariuomenė, tiek mūsų institucijos, bet dėl to, ką mes dabar matome, nėra pagrindo kelti lygio į aukštesnį.“
Ministras teigė, jog pareigūnai nemato požymių, kad per pratybas Lietuvos pašonėje galėtų vykti ekstremalūs įvykiai, tokie kaip karių priartėjimas prie šalies sienos ar sienos kirtimas. Pasieniečiai ar Viešojo saugumo tarnyba parengties lygio nėra padidinusi, tačiau stebi situaciją ir yra pasirengusi reaguoti.
