Tai galima daryti didinant Kinijos įtaką ir užtikrinant Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-uno režimo tęstinumą.
Žurnalo „Time“ žurnalistas Philipas Bobbittas rašo, kad JAV ir branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja negali staiga užglaistyti visų nesutarimų.
Mat atsiradus draugystei tada kiltų pavojus Amerikos gyventojams nuo ilgojo nuotolio raketų ir būtų trukdoma Vašingtonui padėti sąjungininkams, kuriuos galimai užpultų Pchenjanas.
Jei Amerika radikaliai pakeistų savo politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu, JAV ryšiai su Ramiojo vandenyno šalimis žlugtų, o tai neigiamai paveiktų saugumą visame pasaulyje.
Vis dėlto įtikinti Pchenjaną, kad metas sunaikinti branduolinius ginklus ir atsisakyti savo ambicijų ginkluotis iki dantų bus sunku.
Laiko visus įkaitais
„Šiaurės Korėja jau laiko JAV sąjungininkus įkaitais. Jie grasina atakomis, kurių mes negalime suvaldyti. O greitai – tiesa, galbūt jau ir dabar – kyla panašus pavojus ir JAV teritorijai.
Nėra nieko, ką JAV gali padaryti Šiaurės Korėjai, kas priverstų atsisakyti branduolinių ginklų, nes tos šalies lyderis Kim Jong-unas naudoja konfliktą su Vašingtonu pateisinti savo totalitarinį režimą“, – rašo žurnalistas Ph.Bobbittas.
Be to, tarptautinė bendruomenė irgi neturi daug pasirinkimų, kaip suvaldyti siautėjančią Šiaurės Korėją. Pchenjanas branduolinių ambicijų neatsisakys nei skiriant jam naujas sankcijas, nei visiškai panaikinant sankcijas.
Didinti Kinijos įtaką
Tiesa, yra vienas būdas, kuris labiausiai linkęs ilgam nuraminti Šiaurės Korėją. Jei pavyktų 100 proc. įtikinti Pchenjaną, kad jį apgins branduolinių ginklų turinti Kinija, tuomet Kim Jong-unas būtų linkęs sustabdyti savo ginklavimosi programą.
Kinijai reikėtų įtikinti Šiaurės Korėją, kad ją gintų nuo JAV puolimo arba išankstinio smūgio. Tai – geriausias būdas įveikti dabartinę padėtį be išeities.
Pekinui tokia gynybinė sutartis su Pchenjanu būtų naudinga. Mat tokiu atveju Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiai taptų gerbiami tarptautinės bendruomenės nariai, ginantys tvarką pasaulyje. O tai sustiprintų lyderių populiarumą jų gimtinėse.
Vis dėlto, ar Šiaurės Korėjai patiktų faktas, kad ją gina Kinija, o ne ji pati? Žurnalisto Ph.Bobbitto nuomone, Pchenjanas įžvelgtų tam tikrų privalumų.
„Technologijos, kurios leidžia suduoti galingą pirmą išankstinį smūgį sparčiai vystosi. Jei Šiaurės Korėja dabar palįstų po Kinijos gynybiniu „skėčiu“, Kim Jong-unas turėtų didesnę tikimybę likti valdžioje nei vystydamas savo branduolinius ginklus, į kuriuos nusitaikytų JAV“, – teigė Ph.Bobbittas.
Diktatorius liks nenuverstas?
„Mūsų tikslas turi būti nukreipti Kim Jong-uno paranoją kita linkme. Jis turi bijoti netekti savo šalies gyventojų palaikymo labiau nei priklausomybės nuo Kinijos“, – teigė Ph.Bobbittas.
Kinijai ginant Šiaurės Korėją visame regione galimai atsirastų daugiau stabilumo. Mat ilgojo nuotolio branduolines raketas tariamai turintis Pchenjanas dabar gali grasinti smogti Amerikai, jei ji nutartų nuo grėsmės ginti sąjungininkes Pietų Korėją ir Japoniją.
Neaiškumas sąjungininkų saugumo atžvilgiu nėra naudingas nei JAV, nei tarptautinei bendruomenei. Tačiau, jei Šiaurės Korėja ginklų atsisakytų ir pasikliautų Kinija, tuomet galėtų atsirasti dialogas ir sąjungininkų pažadai vieni kitiems vėl taptų aiškūs.
„Reikia nustoti sau meluoti. Niekas kitas, tik 100 proc. garantija, kad Kim Jong-uno režimas liks sveikas ir gyvas, privers Šiaurės Korėjos lyderį pakeisti savo elgesį.
Jis pasiryžęs versti savo žmones badauti ir imtis neapskaičiuojamai rizikingų veiksmų, jei nematys turintis jokių kitų alternatyvų“, – svarstė Ph.Bobbittas.
