„Du aspektai: karinis-saugumo, šiame kontekste nematau ryškių perspektyvų; yra ir žmogiškasis saugumas – galime minėti Nobelio taikos premiją, susitarimus dėl branduolinio ginklo ir aktyvią pilietinę visuomenę. Bet vis dėlto manau, kad šiame neramiame pasaulyje kariniai-saugumo interesai dominuos“, – penktadienį naujienų agentūrai ELTA sakė G. Jasutis.
Tarptautinio saugumo ekspertas pabrėžė, kad net ir tolimoje ateityje galimybė, jog žmonija atsisakys branduolinio ginklo, yra sunkiai įsivaizduojama, „kadangi tai yra ginklas, kuris gali nuspręsti viską“.
G. Jasutis teigia, kad sprendimas šiemet skirti Nobelio taikos premiją minėtai tarptautinei kampanijai yra suprantamas, turint omenyje paties klausimo svarbą ir šiais metais paaštrėjusią situaciją Korėjos pusiasalyje.
Paklaustas, ar šiųmetės Nobelio taikos premijos skyrimo negalima vėl pavadinti apdovanojimu „avansuļæ½, politologas atkreipė dėmesį, kad branduolinio ginklo problemos klausimu esama ir įdirbio.
„Sutikčiau, kad premija turi tą futuristinę perspektyvą, kad žiūrima į priekį, tačiau iš kitos pusės, galima sakyti, kad yra ir tam tikras įdirbis: vykdomos kampanijos, siunčiamos analizės, dirbama su nacionalinėmis vyriausybėmis, ypač su tomis, kurios disponuoja branduoliniu ginklu. Todėl negalima sakyti, kad visiškai „avansinė“ premija“, – pažymėjo G. Jasutis.
Norvegijos Nobelio komitetas motyvuoja, kad kampanijai ICAN premija skiriama „už jos darbą, siekiant atkreipti dėmesį į katastrofiškas bet kokio branduolinių ginklų naudojimo humanitarines pasekmes ir už novatoriškas pastangas pasiekti sutartimi įtvirtintą tokių ginklų uždraudimą“.
