Praėjus jau kelioms dienoms po JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės surengtos operacijos Sirijoje aistros nerimo.
Šeštadienį buvo smogta trims taikiniams: mokslinių tyrimų kompleksui Damasko apylinkėse, cheminių ginklų sandėliui vakariniame Chomso mieste ir trečiam taikiniui, kuriame buvo vadavietė ir cheminės ginkluotės įrangos sandėlis.
Nors sąjungininkės tuojau po paleistų raketų džiaugėsi įvykdžiusios itin sėkmingą operaciją, jų oponentams atrodė kitaip. Ir ne tik Rusijai ar Sirijos režimui.
Kritikos strėles savo šalyje teko atlaikyti pirmiausia Jungtinės Karalystės premjerei Theresai May – ją užsipuolė Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas.
Simbolinis valstybių žingsnis
Vakar Th.May dar kartą pakartojo, kad operacija Sirijoje gina Jungtinės Karalystės nacionalinį interesą.
„Leiskite man dar kartą paaiškinti – mes reagavome, nes toks yra mūsų nacionalinis interesas. Jis yra neleisti ateityje Sirijoje panaudoti cheminį ginklą ir ginti pasaulinį susitarimą, kad tokie ginklai apskritai negali būti naudojami“, – kalbėjo Th.May.
Tačiau tokie žodžiai neįtikino nuolat jai oponuojančio J.Corbyno. Pastarasis įvykdytą operaciją pavadino klaida. Leiboristų lyderis taip pat pareiškė, kad operacija Sirijoje buvo tik simbolinė.
„Nugriauti tušti pastatai, tai akivaizdžiai nėra efektyvi atgrasymo priemonė. Šie veiksmai nesustabdo karo ir kančių, negelbėja gyvybių, veikiau – atvirkščiai“, – tikino J.Corbynas.
Tačiau Vakarai didesnio konflikto nenori: smogdami Sirijai sąjungininkai pasistengė nekliudyti Rusijos pajėgų.
Todėl tai vertinta kaip simbolinis atsakas ir žinutė Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui: cheminio ginklo naudoti nevalia.
Platesnė misija nepakito
Šeštadienio smūgiai nekeičia B.al-Assado režimo. Jie neprivers ir Rusijos pasitraukti iš Sirijos.
Juolab kad Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas netrukus po įvykdytos operacijos prabilo apie tai, kad dabar Maskva grįš prie svarstymo tiekti Damaskui zenitines raketas S-300.
Tai nereiškia ir Vakarų, konkrečiai JAV, didesnio įsitraukimo. Nors Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas pareiškė įtikinęs JAV nepatraukti pajėgų iš Sirijos, Baltieji rūmai kalbėjo kitaip.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Sanders pabrėžė: „JAV misija nepasikeitė – prezidentas nori, kad šalies kariuomenė sugrįžtų namo kuo greičiau.“
Vokiečių leidinio „Der Spiegel“ apžvalgininkas Christophas Sydowas pareiškė: „100 paleistų raketų dar nėra strategija.“
Laboratorijos, kuri naudojama biologiniam ir cheminiam ginklui kurti, sunaikinimas taip pat nereiškia, kad Sirijos režimas neturi kitų laboratorijų, apie kurias Vašingtonas nežino. Todėl cheminės atakos galimos ir ateityje.
Maža to, akivaizdu, kad karinis konfliktas ir regiono nestabilumas Sirijoje rusams yra naudingas. Tai yra papildoma rinka, kuri suinteresuota Rusijos ginklais. Pastaraisiais Maskva aprūpina ir kitas regiono šalis.
Informacinio karo salvės
Netrukus po smūgių tapo akivaizdu, kad didesnės karinės konfrontacijos pavyks išvengti, bet išryškėjo ir kitas dalykas. Informacija, kurią apie įvykdytą sąjungininkų operaciją transliavo Vašingtonas, Londonas, Maskva ar Damaskas, skyrėsi kaip diena ir naktis.
Maskva pirmoji suskubo pranešti, kad iš daugiau nei 100 paleistų raketų didžioji dauguma – net 71 – nepasiekė savo tikslo. Rusija gyrėsi, kad sąjungininkų ginklai pasirodė esą gerokai prastesni už sovietų gamybos oro erdvės gynybos sistemas, kurias panaudojo Damaskas.
Tačiau Vakarų sąjungininkai tikino, kad operacija atlikta tobulai, visos raketos pasiekė tikslą, o bandymų jas atremti nebuvo.
Į informacinį karą įsitraukė ir Kremliaus žiniasklaida. Sąjungininkų veiksmus ji apdalijo epitetais: „teroristams būdingas elgesys“, „agresorių metodai“.
Žodžių mūšis tarp valstybių tęsėsi ir Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kurią sušaukti pareikalavo Maskva.
Rusijos ambasadorius JT Saugumo Taryboje Vasilijus Nebenzia sąjungininkų veiksmus vadino tarptautinių santykių srities chuliganizmu ir paragino Tarybą priimti rezoliuciją, pasmerkiančią JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės veiksmus.
Tačiau, kaip ir galima buvo tikėtis, nieko nepešė – mat pastaruoju metu Maskva JT Saugumo Taryboje draugų turi ne itin daug.
Vis dėlto ne viskas baigėsi tik žodžių karu. Vakar JAV vis dėlto įvedė naujas sankcijas Rusijos įmonėms, aprūpinančioms B.al-Assado režimą.
Šį kartą Vašingtonas nubaudė bendroves, kurios Sirijai tiekia ginklus ir technologijas, leidžiančias B.al-Assado režimui gaminti ir naudoti cheminį ginklą. Tiesa, jų poveikis rusiškiems aktyvams bus ribotas.
Rusų parlamentarai kaip atsaką JAV sprendimams parengė teisės aktų paketą, kuris apribojo JAV įmonių importą į Rusiją, tačiau manoma, kad tai pirmiausiai kirs vietos vartotojams.
Rusijai veltis į konfliktą – pragaištinga
Taip įvykius „Lietuvos rytui“ komentavo politikos apžvalgininkas Mečys Laurinkus:
„Konfliktas perėjo į gryną informacinę kovą. Praktiškai susidūrimo tarp JAV ir Rusijos nebus. Informacinis, kibernetinis ir įvairių kitų rūšių hibridinis karas vyks ir toliau. Tokių konfliktų bus tik daugiau, bet konvencinio karo nebus.
Rusija ir dabar neatsakė ir neatsakys Vakarams kariniais veiksmais. Bent artimiausius 5 metus. Rusai žino, kokia yra jų ekonominė padėtis. Jie taip pat supranta, kokios pasekmės jos laukia, jei įsitrauks į konvencinį konfliktą.
Tačiau šiuo metu viskas liko, kaip buvę anksčiau: Basharas al-Assadas liko savo poste, Rusijos karinės bazės yra ir liks Sirijoje, išliks ir jos įtaka regione.
Dabar Rusija kalba ne apie karinius veiksmus Sirijoje, o neva humanitarinę pagalbą, miestų atstatymą. Tai taip pat yra informacinio karo dalis.
Nors sąjungininkų veiksmai situacijos iš esmės nepakeitė, nieko nesiimti jie negalėjo. Pernelyg garsiai buvo skelbta apie „atskriejančias raketas“.
Manau, kad visos pusės supranta, kokia yra situacija. Vis dėlto Sirijos kontrolė yra jos valdžios rankose. Tad kitos išeities nėra – tik ieškoti dialogo. Tiesa, yra Turkija, Iranas, kurdai, kurie gali pakeisti padėtį, tačiau kol kas veiksmų kryptis yra aiški.
Vakarai pasiuntė įspėjimą, tačiau toliau ragins ieškoti bendro sprendimo. Vakarai nekrito veidu į purvą, nors įvykdyta simbolinė ataka padėties iš esmės nepakeitė. Jei dar kartą bus panaudotas cheminis ginklas, Vakarai gali imtis griežtesnių veiksmų, tačiau nemanau, kad Rusija atsakytų net ir tuo atveju.“
