Apie tai praneša Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas, savo ataskaitoje paminėjęs, kad nuo 1998-ųjų Rusijos išlaidos gynybai iki šiol tiktai didėjo. Tačiau 2017 metais jos sumažėjo 20 proc., palyginti su 2016-aisiais, ir siekė 55,3 mlrd. eurų.
Prezidentas Vladimiras Putinas pernai gruodį pareiškė, kad bendros išlaidos šalies gynybai sieks maždaug 2,8 trln. rublių (36 mlrd. eurų).
Apsirūpino iš anksto
Stokholme įsikūręs institutas skaičiuoja, kad karinis 2017 m. Rusijos biudžetas buvo apribotas dėl ekonominių problemų, kurias šalis patiria nuo 2014 metų, kai Vakarai pradėjo taikyti sankcijas dėl Krymo aneksijos.
Šiai prielaidai iš dalies pritaria žurnalo „Arsenal otečestva“ karinis ekspertas Aleksejus Leonkovas. Pasak jo, Finansų ministerijos ir kitų institucijų pateiktose ataskaitose galima pamatyti, kad bendros išlaidos gynybai tikrai sumažėjo.
Tačiau Strategijų ir technologijų analizės centro direktoriaus pavaduotojas Konstantinas Makijenka pažymėjo, kad mažėjantis valstybinių užsakymų skaičius susijęs ne su ekonomine padėtimi, o su tuo, jog kariuomenės techniniai poreikiai šiuo metu yra visiškai patenkinti.
„Pavyzdžiui, tai jau pasakytina apie sraigtasparnius artimiausiems 10 metų“, – sako K.Makijenka.
Reforma buvo būtina
Nepriklausomo leidinio „Novoje vremia“ apžvalgininkas Aleksandras Golcas teigė, kad prieš šešerius metus į naujojo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu rankas pakliuvo skausmingą reformą išgyvenusi kariuomenė.
Sausumos pajėgų vienetai ir junginiai buvo sumažinti 11 kartų, o karininkų skaičius sumažėjo 150 tūkst.
Per pastaruosius šešerius metus Rusija skyrė mažiausiai 15 trln. rublių (196 mlrd. eurų) kariuomenei modernizuoti.
Tai padaryti buvo būtina, nes dar 2008 m. pagrindinė ginkluotė – tankai, šarvuočiai, artilerija, lėktuvai ir sraigtasparniai – buvo pagaminta prieš 30–40 metų.
Gausu keistų skaičių
Gynybos ministerija pernai ketino įsigyti 905 tankus ir kovines mašinas, bet buvo nupirkta tiktai 184.
Ministerija turėjo gauti penkis strateginius bombonešius – gavo tris. Tokių neatitikimų nesunku surasti bet kuriuose Gynybos ministerijos pranešimuose.
Nuolatine painiava ir duomenų neatitikimu galima paaiškinti ir faktą, kad kas pusę metų Rusijos prezidentas pradėjo rengti daugiadienius pasitarimus gynybinių užsakymų klausimams išspręsti.
„Dėl reformų Rusijos kariuomenė turi absoliutų karinį pranašumą visoje posovietinėje erdvėje. Bet praėjus šešeriems metams kariuomenės modernizavimas atsidūrė aklavietėje.
Kremlius nebeturi nei ekonominių, nei žmogiškųjų išteklių kariniam priešinimuisi Vakarams“, – tikino A.Golcas.
Pasak Maskvos valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto dekano Aleksandro Auzano, Rusija save laiko galiūne, tačiau jai tenkanti pasaulinio bendrojo vidaus produkto dalis toli gražu neprilygsta tai, kuria galėjo pasigirti Sovietų Sąjunga ir jos partneriai.
„Raumenynas neatitinka organizmo galimybių. Mūsų padėtis tokia, kad tenka rinktis: arba ambicijas pritaikyti prie realybės, ar ką nors daryti su amunicija. O tam reikalinga gera ekonomika“, – pripažino ekonomistas.
