JAV kaltina Pekiną vykdant „bauginimo ir prievartos“ politiką Pietų Kinijos jūroje

Kinija, stiprinanti savo pajėgas Pietų Kinijos jūroje ir dislokuojanti modernias ginkluotės sistemas ginčijamuose vandenyse, tokiu būdu siekia įbauginti ir spausti savo kaimynes, šeštadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.

Kinija stiprina savo pajėgas Pietų Kinijos jūroje ir dislokuojanti modernias ginkluotės sistemas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kinija stiprina savo pajėgas Pietų Kinijos jūroje ir dislokuojanti modernias ginkluotės sistemas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kinija stiprina savo pajėgas Pietų Kinijos jūroje ir dislokuojanti modernias ginkluotės sistemas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kinija stiprina savo pajėgas Pietų Kinijos jūroje ir dislokuojanti modernias ginkluotės sistemas.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-06-02 14:33

Kalbėdamas per vieną saugumo konferenciją Singapūre, kur po 10 dienų turėtų įvykti JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu, Pentagono vadovas taip pat sakė, kad Amerikos kariuomenė palaiko diplomatų pastangas užtikrinti „visišką, patikrinamą ir negrįžtamą“ Korėjos pusiasalio denuklearizaciją.

Daugelį Pietų Kinijos jūros salelių ir rifų Pekinas pavertė stipriomis karinėmis bazėmis ir dislokavo jose įvairios įrangos, pavyzdžiui, priešlaivinių ir zenitinių raketų sistemų bei elektroninių signalų trikdymo įrenginių, pažymėjo J. Mattisas.

Kinija taip pat įsirengė sunkiųjų bombonešių bazę Miškingojoje saloje Paraselio salyne.

„Nepaisant priešingų Kinijos pareiškimų, šių ginkluotės sistemų dislokavimas tiesiogiai susietas su kariuomenės naudojimu bauginimo ir prievartos tikslais“, – J. Mattisas sakė per konferenciją „Shangri-La Dialogue“.

Gynybos sekretorius taip pat peikė Kinijos prezidentą Xi Jinpingą, anot jo, sulaužiusį 2015 metais Baltuosiuose rūmuose duotą pažadą, kad Pietų Kinijos jūros salos, rifai ir dirbtinės salos nebus militarizuojami.

J. Mattisas pasisakymas atkartojo jo ir kitų aukšto rango pareigūnų pareiškimus, skelbtus nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią: kad Amerika iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono nesitrauks ir kad sąjungininkai turėtų šlietis prie Vašingtono, o ne gręžtis į Pekiną.

Muitai artimiems sąjungininkams

Vis dėlto žinią apie įtraukties, bendradarbiavimo ir ryšių stiprinimą tarptautinėje arenoje gana palankiai vertinamam J. Mattisui gali būti sunkiau prastumti, kai jo prezidentas anksčiau šią savaitę „nacionalinio saugumo“ vardan įvedė muitus metalams, importuojamiems iš kai kurių artimiausių Amerikos sąjungininkių..

Dienraščio „The Washington Post“ skiltininkas Joshas Roginas paklausė J. Mattiso, ar jis nemano, kad D. Trumpo inicijuojami prekybos karai su sąjungininkais duos priešingų rezultatų negu tikisi Vašingtonas.

„Būsiu su jumis atviras – aišku, buvo kai kurių neįprastų sprendinių, – atsakė J. Mattisas. – Tačiau man yra primenama, kad kol valstybės tęsia dialogą, kol jos klausosi viena kitos ir gerbia viena kitą, niekas nėra pagrįsta vienu sprendimu, viena diena.“

Kembridžo universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja Lynn Kuok sakė, kad dabartinė JAV politika yra „rizikingas lošimas“.

„Atrodo, kad Jungtinės Valstijos galvoja galinčios susipriešinti su partneriais vienose srityse ir tikisi bendradarbiauti kitose“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP.

Anot J. Mattiso, Kinija naudoja „grobuonišką“ ekonomikos politiką kaimyninėms šalims išnaudoti. Tačiau gynybos sekretorius pabrėžė, kad JAV pasisako už taikų ginčų sprendimą, „laisvą, sąžiningą ir abipusę prekybą bei investicijas“, tarptautinių įstatymų ir normų laikymąsi.

Nors Vašingtonas dažnai perspėdavo dėl didėjančios Kinijos galios ir jos tarptautinės infrastruktūros plėtros iniciatyvos „Belt and Road“, Pekinas iki šiol nesusilaukė beveik didelių pasekmių dėl statybų ginčijamose teritorijose Pietų Kinijos jūroje.

Viena kukli išimtis įvyko praeitą savaitę: Pentagonas atšaukė kvietimą Kinijai dalyvauti kas dvejus metus Ramiajame vandenyne rengiamose karinių jūrų pajėgų pratybose. J. Mattisas teigė, kad šis žingsnis yra „pirminis atsakas“.

Tačiau „valstybėms praradus savo kaimynių pasitikėjimą būna didesnių pasekmių“, perspėjo jis.

„Jos įsitikinusios, kad užversti skolų kalnus ant kaimynių pečių ir kokiu nors būdu atimti politinių veiksmų laisvę yra būdas su jomis angažuotis. Galiausiai tokie dalykai neatsiperka“, – pridūrė Pentagono vadovas.

Moksliniu darbu užsiimantis Kinijos liaudies išvadavimo armijos pulkininkas Zhao Xiaozhuo pareiškė J. Mattisui, kad Jungtinių Valstijų vykdomos „laivybos laisvės operacijos“, kai JAV karo laivai praplaukia netoli geografinių objektų, kuriuos Pekinas laiko savomis teritorijomis, yra „akivaizdi provokacija prieš Kinijos nacionalinį saugumą ir teritorinį vientisumą“.

J. Mattisas atsakė, kad egzistuoja „fundamentalus atotrūkis“ tarp Kinijos požiūrio į tuos vandenis ir tarptautinių teismų vertinimų.

„Mes šiuos vandenis laikome laisvais ir atvirais tarptautiniais vandenimis“, – pabrėžė jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.